Skausmas sporte: raumenų ir gyjančios traumos skausmo suvokimas ir įveika

L. Vaisetaitė (Vilniaus olimpinis sporto centras), R. Sargautytė (Vilniaus Universitetas)

Pranešimas skaitytas II Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencijoje “Psichologijos tyrimai Lietuvoje: atradimai ir perspektyvos“, 2005m. gegužės 6d.

Fizinis skausmas yra pažįstamas kiekvienam sportininkui. Tačiau, kalbėdami apie šį skausmą, turime prisiminti, jog jis gali atsirasti įvairiose situacijose bei gali būti sukeltas įvairių priežasčių, todėl tikslinga kalbėti apie skirtingus skausmo tipus. Savo darbe mes pasirinkome tyrinėti raumenų skausmą ir gyjančios traumos skausmą, mat jie trunka sąlyginai ilgesnį laiką, gali kartotis, o kartu jų priežastys – skirtingos.

Sporte labai svarbu, kaip skausmas yra įveikiamas, nes neretai nuo to priklauso, ar tęsiamos treniruotės, treniruočių intensyvumas bei aukštesnių rezultatų siekimas. Taigi turime žinoti, kokios įveikos strategijos naudojamos skausmo įveikimui. Kita vertus, atsižvelgdami į tai, kad skausmas nėra vienalytis, suprantame, kad skirtingiems skausmams įveikti turėtų tikti kiek kitokios strategijos (savo darbe gilinomės į raumenų ir gyjančios traumos skausmus).

Tyrimo tikslai:

1) palyginti raumenų skausmo ir gyjančios traumos skausmo suvokimą;

2) išsiaiškinti, kokios įveikos strategijos sportininkų naudojamos raumenų skausmo ir kokios – gyjančios traumos skausmo įveikimui;

3) palyginti strategijas, naudojamos raumenų skausmo ir gyjančios traumos skausmo įveikimui.

Metodika.

Tyrimo dalyviai: apklausėme 35 sportininkus, nuo 16 iki 21 metų. Iš jų - 25 vyrai ir 10 moterų. Jie atstovavo tokias sporto šakas: lengvąją atletiką (bėgimą), irklavimą, dviračių sportą ir plaukimą. Apklaustieji treniruojasi nuo 8 iki 25 valandų per savaitę (vidutiniškai 15,7 val.), 17 jų atstovauja Lietuvos rinktinę (savo amžiaus grupėje).

Kintamųjų įvertinimo instrumentai. Skausmo suvokimas buvo vertinamas 10 centimetrų ilgumo vizualinio atitikmens skalėmis (VAS), kuriose sportininkai turėjo pažymėti skausmo intensyvumą kontinuume nuo “nėra skausmo” (vertinama 0) iki “nepakeliamas skausmas” (vertinama 100). Taip pat buvo pateiktos 9 Semantinio diferencialo skalės su būdvardžiais blogas/geras, žalingas/naudingas, bjaurus/malonus, silpnas/stiprus, lengvas/sunkus, bukas/aštrus, atpalaiduojantis/įtempiantis, silpnėjantis/stiprėjantis, raminantis/varginantis. Skausmo įveikos strategijos buvo vertinamos PMS-I (Pain Management Status – Injury) lietuviška versija. Šį klausimyną sudaro 27 teiginiai, išskiriamos 8 skausmo įveikos strategijos: pasidavimas, teigiamos saviinstrukcijos, relaksacija, informacijos paieška, judėjimas, planavimas, palyginimas ir dėmesio nukreipimas. Tyrimo dalyviai turėjo nurodyti, kaip dažnai naudoja kiekvieną iš strategijų (5 – visada, 0 – niekada). Visi klausimynai buvo pildomi 2 kartus – pirmą kartą turint galvoje raumenų skausmą, antrą kartą – gyjančios traumos skausmą.

Rezultatai.

Skausmo intensyvumas: gyjančios traumos skausmas buvo įvertintas kaip intensyvesnis nei raumenų skausmas (vidurkiai atitinkamai 60,51 ir 45,4, p=0,009).

Semantinis diferencialas. Raumenų skausmo ir gyjančios traumos skausmo įvertinimai skyrėsi dviejose skalėse, tai – bjaurus/malonus (nors abu skausmai buvo įvertinti kaip bjaurūs, raumenų skausmas suvokiamas kaip mažiau bjaurus, p=0,012) ir žalingas/naudingas (raumenų skausmas įvertintas kaip naudingas, o gyjančios traumos – kaip žalingas, p=0,001). Pagal visas kitas skales abiejų tipų skausmas buvo įvertintas beveik vienodai – kaip blogas, sunkus, stiprus, aštrus, įtempiantis, silpnėjantis, varginantis.

Skausmo įveikos strategijos. Pagal Friedman kriterijų, raumenų skausmo įveikai strategijos naudojamos ne vienodai dažnai (p < 0,001). Dažniausiai naudojama teigiamų saviinstrukcijų strategija (3,31; čia ir toliau skliausteliuose nurodomas strategijos naudojimo dažnumo vidurkis) ir relaksacija (2,96), tarp jų statistiškai reikšmingo skirtumo nėra (p = 0,187). Toliau - judėjimas (2,6), planavimas (2,55), informacijos paieška (2,49), naudojamos vienodai dažnai (p = 0,620). Rečiausiai raumenų skausmo įveikimui naudojamos strategijos – dėmesio nukreipimas (1,87), palyginimas (1,55) ir pasidavimas (1,54), be statistiškai reikšmingo skirtumo tarp šių strategijų naudojimo dažnumo (p = 0,1).

Gyjančios traumos skausmo įveikos strategijos taip pat naudojamos ne vienodai dažnai (Friedman kriterijaus p < 0,001). Dažniausiai šio skausmo įveikai naudojama relaksacija (3,23), informacijos paieška (3,18) ir teigiamos saviinstrukcijos (3,14) – šių strategijų naudojimo dažnumas statistiškai reikšmingai nesiskiria (p = 0,239). Šiek tiek rečiau skausmą mėginama įveikti planuojant (2,54) ir judant (2,21) ir nukreipiant dėmesį (1,89). Šios strategijos naudojamos vienodai dažnai (p = 0,079). Rečiausiai gyjančios traumos skausmo įveikimui naudojamos strategijos – tai pasidavimas (1,39) ir palyginimas (1,38), naudojamos vienodai dažnai (p = 0,739).

Palyginę skausmo įveikos strategijas pagal jų naudojimo dažnumą raumenų skausmo ir gyjančios traumos skausmo įveikai, matome, jog gyjančios traumos skausmo dažniau nei raumenų skausmo įveikai naudojama informacijos paieška (p = 0,001) ir relaksacija (p = 0,027). Visos kitos strategijos – teigiamos saviinsttrukcijos (p = 0,258), judėjimas (p = 0,189), palyginimas (p = 0,334), dėmesio nukreipimas (p = 0,915), planavimas (p = 0,958), pasidavimas (p = 0,158) – naudojamos vienodai dažnai.

Išvados. Remiantis tyrimo duomenimis, galime daryti tokias išvadas:

Raumenų skausmas ir gyjančios traumos skausmas suvokiami kiek skirtingai:

1.1 Gyjančios traumos skausmas suvokiamas kaip intensyvesnis nei raumenų skausmas.
1.2 Raumenų skausmas suvokiamas kaip naudingas, o gyjančios traumos skausmas – kaip žalingas. Be to, raumenų skausmas suvokiamas kaip mažiau bjaurus nei gyjančios traumos skausmas. Tačiau kitais aspektais abiejų tipų skausmas suvokiamas panašiai, t.y. kaip sunkus, stiprus, aštrus įtempiantis, varginantis, silpnėjantis, blogas.

Skausmui, tiek raumenų, tiek gyjančios traumos, įveikti dažniausiai naudojamos relaksacijos ir teigiamų saviinstrukcijų strategijos. Kiek mažiau naudojamos strategijos – informacijos paieška, judėjimas, planavimas, dėmesio nukreipimas. Rečiausiai naudojamos palyginimo ir pasidavimo strategijos.

Gyjančios traumos skausmą dažniau nei raumenų skausmą mėginama įveikti taikant relaksaciją bei ieškant informacijos, kitos strategijos abiejų tipų skausmo įveikai taikomos vienodai dažnai.

II Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencijos “Psichologijos tyrimai Lietuvoje: atradimai ir perspektyvos“ medžiaga, Vilniaus Universitetas, pp. 49-52.

Mokslinių tyrimų tezės:

Skausmas sporte: skausmo suvokimo ir jo įveikos strategijų ryšys. Sporto mokslas - 2005 (Lietuvos mokslinė konferencija), 2005m. lapkričio 10d.
Skausmas sporte: raumenų ir gyjančios traumos skausmo suvokimas ir įveika. Psichologijos tyrimai Lietuvoje: atradimai ir perspektyvos (II Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija), 2005m. gegužės 6d.
Skausmo patyrimas ir įveika sportinėje veikloje. II Pasaulio lietuvių psichologų konferencija, 2004m. rugsėjo 18-19d.
Psichologiniai įgūdžiai metiniame treniruočių cikle. “Tyrinėjimai psichologijoje: problemos ir perspektyvos" (Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija), 2004m. balandžio 23d.