Prieš savo startą Europos čempionate Virgilijus Alekna teigė, kad jo savijauta nebloga ir jaudulio nėra. Nesijaudino jis ir dėl to, kad jam nebus leista mėtyti nuosavo disko. Bet ir pergalių iš anksto nežadėjo.

Kai kurios sporto šakos, pavyzdžiui, amerikietiškas futbolas, reikalauja iš žaidėjų būti agresyviems aikštelėje. Tačiau už aikštelės ribų jiems reikia pažaboti savo agresyvumą. Taigi jie turi „persijungti“. Ne visiems tai pavyksta – kai kurie ir už aikštelės ribų lieka agresyvūs. Cristina Versari, sporto psichologė, sako, kad sportininkai nuo mažų dienų lavina tas savybes, kurios būtinos jiems sporte, tačiau jie neišmoksta susitvarkyti su stipriomis emocijomis ir ginasi nuo jų agresija.

Anglijos mokinių sporto asociacija surengė vienos dienos seminarą būsimiesiems čempionams, į kurį pakvietė 50 talentingų jaunųjų sportininkų. Seminare jaunuoliai žiūrėjo sportinius filmus, susitiko su garsiais Dž. Britanijos sportininkais, iš arčiau pamatė, ko reikia, kad būtum čempionas. Taip pat jie buvo supažindinti su sveika mityba bei psichologiniais įgūdžiais.

Dešimtmetis, kuriam turi būti atlikti plyšusio kelio raiščio operacija – ne vienintelis mažasis sportininkas, patyręs suaugusiems sportininkams būdingą traumą. Tokios traumos atsiranda dėl per didelio krūvio ir nepakankamo poilsio, šie atvejai vis dažnesni, nes vis daugiau vaikų skatinami specializuotis kuo mažesniame amžiuje. Vaikai verčiami treniruotis ir varžytis kaip suaugę, o ne kaip vaikai. Sporto psichologas Tom Morin pateikia tėvams gaires, kaip apsaugoti savo vaikus nuo perdegimo ir per didelio spaudimo.

Trylikametis Parimarjan Hegi iš Indijos šį mėnesį užsitarnavo Didmeistrio vardą. Jaunuolis pasakoja, kad jis labai stengėsi patobulinti savo žaidimo įgūdžius, o taip pat dirbo su psichologu, kas Indijoje yra gana neįprasta.

Leonard Loxton, kaip ir daugelis kitų sėkmingų golfo žaidėjų, pabrėžia, jog einant į golfo lauką svarbu tinkamai nusiteikti, išlikti dabartyje, nepradėti galvoti apie buvusias arba dar tik būsimas duobutes bei smūgius. Dažnai šito sportininkai išmoksta dirbdami su sporto psichologais.

Psichologija: Sportininkų pasiteisinimai (Chicago Tribune, rugpjūčio 16d.)
Sportininkai sugalvoja įdomiausių priežasčių, siekdami paaiškinti savo netikėtą prastą pasirodymą arba įgauti psichologinį pranašumą prieš varžovą.  Dažnai tai būna paskatinta trenerių ir psichologų aiškinimų, jog būtina pasitikėti savimi – sportininkas sugalvoja savo nesėkmės paaiškinimą (prastas oras, stiprus vėjas, prastas maistas), nesusijusį su juo pačiu, ir taip išsaugo pasitikėjimą savimi. Prie šito prisideda ir visuomenė, kurianti iliuziją, kad šiais laikais esame savo laimės kalviai ir mylinti tik pačius sėkmingiausius savo atstovus.
Daugiau...


Futbolas: Psichologas Anglijos rinktinėje (The Independent, rugpjūčio 14d.)
Permainos Anglijos nacionalinėje futbolo rinktinėje atnešė daug naujovių – pasikeitė vyriausiasis treneris, iš komandos pasitraukė buvęs ilgametis jos kapitonas D. Beckham. Naujasis treneris Steve McLaren į komandą pakvietė savo ilgametį kolegą ir pagalbininką Bill Beswick, kuris tituluojamas kaip komandos psichologas.
Daugiau...
 

Futbolas: Lyderių savybės (Times Online, rugpjūčio 13d.)
Psichologija jau seniai domisi lyderio klausimu. Jau žinoma, kad lyderystė – daugiapusiška asmens ypatybė. Ugdant naujus lyderius paprastai  lavinamos tos savybės, kuriomis pasižymi garsūs lyderiai, sugebėjimas motyvuoti, pasitikėjimas savimi. Tačiau taip sukuriamos tik kopijos, praleidžiama tai, kas iš tikro išskiria lyderius iš kitų – tai jų asmenybės integruotumas. Tokia integracija pasiekiama tik gerai įsisąmoninus savo vertybes ir einant jų nurodyta kryptimi.
Daugiau… 

Ketveri metai skiria vienas Olimpines žaidynes nuo kitų. Sportininkai, kurie tik per plauką nepapuolė į savo šalies rinktinę, turi priimti sunkų sprendimą – tęsti kelionę savo tikslo, Olimpinių žaidynių, link ar ne. Tuo labiau, kad šis kelias sudėtingas ir sėkmė jame negarantuota. Šiame straipsnyje aprašoma kelių JAV sportininkų patirtis.

JAV sportuoja maždaug 40mln. vaikų, tačiau daugiau nei 30proc. meta sportą nesulaukę 13 metų. Iš dalies už tai atsakingi tėvai, pernelyg spaudę savo vaiką siekti sportinių aukštumų. Psichologas dr. Joel Fish, pats būdamas trijų vaikų tėvu, pataria, kaip būti mažojo sportininko tėčiu arba mama.

Buvęs amerikietiškojo futbolo žaidėjas Maurice Clarett buvo suimtas už nelegalaus ginklo nešiojimą. Tačiau šis sportininkas jau ir anksčiau buvo žinomas dėl savo netinkamo elgesio. Psichologas Chris Stankovich sako, kad netinkamą jaunų sportininkų elgesį dažnai paskatina prarasta gyvenimo situacijos struktūra ir netvirtai susiformavęs tapatumas bei mentalitetas. Sportininkas, kuris suvokia save tik kaip sportininką, pakliūna į labai sunkią situaciją, kai tenka pasitraukti iš sporto.

Vis daugiau įrodymų leidžia teigti, kad turtingi tėvai kontroliuoja savo vaikų gyvenimus ir skatina juos siekti sėkmės visose įmanomose srityse. Kadangi tai neįmanoma, vaikai nuolat priversti jaustis nevykėliais ir auga paniurę bei prislėgti. Jie labiau linkę įjunkti į narkotikus, alkoholį ar nusižudyti.

Sportininkai atlieka sudėtingiausius veiksmus lyg tai būtų visai paprasta. Tačiau visuomet kyla klausimas, kaip jiems tai pavyksta. Panašu, kad jie “įeina” į tam tikrą psichologinę būseną, kuri toje situacijoje jiems yra tinkamiausia. Būdai pasiekti šią būseną įvairūs – tai ritualai, pasiruošimas ir tai, ką žiūrovai galėtų pavadinti prietarais. Fiziologiniame lygmenyje sėkmingą sportininkų pasirodymą įtemptais momentais būtų galima sieti su vykusiu perėjimu nuo kairiojo smegenų pusrutulio (atsakingo už starteginį planavimą) aktyvumo  prie dešiniojo pusrutulio (atsakingo už veiksmų atlikimą) aktyvumo.

Dviratininko Floyd Landis antrasis šlapimo tyrimas parodė, kad testosterono ir epitestosterono santykis gerokai viršija leistinas normas. Testosterono vartojimas įpusėjus sezonui neatrodo logiškas, tačiau sporto psichologas Steven Ungerleider, tyrinėjantis dopingo sporte problemas, sako, kad kartais dopingas sportininkams duodamas dėl psichologinių priežasčių, - kad nukreiptų jų mintis nuo nesėkmės ir orientuotų į sėkmę.

Mičigano ir Grand Valley universitetų mokslininkai atliko tyrimą, kuriuo nustatė, kad mokykloje geriau sekasi tiems vaikams, kurie yra fiziškai aktyvesni. Tyrime dalyvavo 200 šeštos klasės mokinių, iš kurių dalis ir po pamokų būdavo fiziškai aktyvūs – pavyzdžiui, žaidė futbolą ar važinėjosi riedlentėmis. Būtent šių vaikų akademiniai pasiekimai buvo aukštesni nei mažiau aktyvių jų bendraamžių.

JAV tūkstančiai vaikų kasmet pradeda sportuoti, bet lygiai taip pat tūkstančiai sportą meta. Kad taip nenutiktų, David Hallahue ir Phillip Henson pataria tėvams ir treneriams, į ką reiktų atkreipti dėmesį: parinkti tinkamą amžiaus grupę, neskubėti specializuotis, akcentuoti mokymąsi, o ne pergalę, padėti užsibrėžti realistiškus tikslus, palaikyti kuo mažesnę įtampą.