Iššūkių kūrimas treniruotėje

Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) siūlo sportininkams interaktyvią švietėjišką platformą, supažindinančią su įvairiais treniravimosi aspektais: treniravimosi metodais, mityba, psichologija, traumų prevencija... Trumpuose video reportažuose savo sričių ekspertai pateikia svarbiausias akademines žinias, o žinomi sportininkai ir jų treneriai dalinasi patirtimi ir įžvalgomis.

Sporto psichologijos kurse - 9 trumpi filmukai, puikiai iliustruojantys esminius sporto psichologijos principus (ir verti kiekvieno sportininko, besidominčio savo sportine karjera, dėmesio). Viename jų kalbama apie pasirodymą veikiant įtampai. Mitch Fenner, Nyderlandų gimnastikos treneris pasakoja, kaip jie sukūrė sistemą, kurioje gimnastai treniruočių metu "išmetami" iš komforto zonos - jiems duodama atlikti įvairius pratimus, nuo kurių atlikimo priklauso visos komandos pasirodymas. Taigi jie atsakingi ne tik prieš save, bet prieš komandą. Be to, pratimus turi atlikti įvairiu eiliškumu - kartais pirmi, kartais per vidurį, kartais - paskutiniai. Juk taip dažnai turime savo "mėgstamus" pratimus arba jaučiamės užtikrinčiau, kai pratimą atliekame pirmi arba būtinai paskutiniai. Tačiau kai galime rinktis ir nuolat renkamės sau patogias situacijas, apribojame save - trukdome sau ugdyti psichologinį lankstumą ir neplėčiame savo komforto zonos. Šiuo atveju viskas priešingai - tenka atlikti ir "nemėgstamus" pratimus arba neįprastu eiliškumu, jaučiant atsakomybę prieš visą komandą - tai sukuria įtampą ir iššūkį. Atrodytų, elementaru, intuityvu, tačiau kaip dažnai veiksmingos pamokos yra paprastos pamokos!

Tuo pačiu tokia treniruočių metodas atitinka Apsisprendimo motyvacijos teoriją - paskatinami visi trys poreikiai:
- meistriškumas (sportininkai pajaučia, ką reiškia būti pirmiems ar būti paskutiniams, ką reiškia atlikti įvairaus sudėtingumo pratimus ir tuo pačiu, kad gali juos atlikti; be to, turi atlikti pratimus kokybiškai, techniškai, kad padėtų komandai);
- savarankiškumas (pratimo atlikimas priklauso tik nuo paties sportininko, jis gali savarankiškai apsispręsti, kaip atliks pratimą ar kaip susitvarkys su situacijos metamu iššūkiu, kad atlikimas būtų kuo kokybiškesnis);
- susietumas (sportininkai atsakingi ne tik už save ir savo surinktus balus, bet už visą komandą ir jos pasirodymą; tuo pačiu mokosi pasikliauti komandos draugais, nes komandos pasirodymas priklauso ne tik nuo paties, bet ir nuo kitų).

Jūs galite komentuoti šita straipsnį
Vardas:
Pavadinimas:
Komentaras:


  Dar niekas nekomentavo.
RSS

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.3.0