Meilė vaikams

Humankinetics ir Dž. Britanijos sporto mokslo asociacijos (BASES) organizuotame "webinare" apie emocijas prof. Andy Lane pateikė pavyzdį, atspindintį, kaip mes parodome vaikams savo meilę: kai vaikas atbėga su savo piešiniu, pirmiausia pagiriame: "O! Koks gražus piešinys!", o tuomet apkabiname ir pabučiuojame vaiką. Taip siunčiame žinią: "myliu tave, nes tu nupiešei šį gražų piešinį". Tačiau jei pirmiausia vaiką apkabiname ir pabučiuojame, o tada netyčia pastebime piešinį: "O, tu dar ir piešinį tokį nupiešei!", žinia - visai kita.

Šis pavyzdys priverčia susimąstyti apie tai, kaip dažnai tėvai netyčia perduoda vaikui žinią, kad jis mylimas todėl, kad jam gerai sekasi sporte. Jei vaikas apkabinamas ar pagiriamas tik tuomet, kai ką nors pasiekia ar laimi, jis ima galvoti, kad šie pasiekimai jam būtini. Jis ima jaudintis ir pergyventi, jei nesiseka, jei tėvai atrodo labai nusiminę po nesėkmingo jo pasirodymo varžybose. Tačiau jei vaikas dažnai apkabinamas "be priežasties", jei jam nuolat siunčiama žinia, kad jis mylimas ir branginamas, jei tėvai skiria laiko ir leidžia kartu laisvalaikį, į sportines pergales ir pralaimėjimus jis reaguoja kitaip - jam tai tik dalis platesnio patyrimo ir jis nesibaimina prarasti tėvų meilę, jei varžybose nepasiseks. Jis auga laisvesnis ir drąsesnis.

Jūs galite komentuoti šita straipsnį
Vardas:
Pavadinimas:
Komentaras:


  Dar niekas nekomentavo.
RSS

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.3.0