Gyvenimas yra paprastas

Vakar dalyvavau susitikime su Portugalijos buriuotoju Joao Rodriguez. Visų titulų ir pasiekimų neminėsiu, o ir nereikia, - juk juos galima nesunkiai rasti. 

Susitikimą galėčiau apibūdinti vienu žodžiu - įkvepiantis. Jau ne kartą esu pagalvojusi, kad geriausi sportininkai spinduliuoja energiją ir optimistinį požiūrį į gyvenimą. Ir klaidinga būtų galvoti, kad viskas jiems puikiausiai sekasi - visai ne. Joao pasakojo apie savo paskutinį  "žygį", kuris, tiesą sakant, neturėjo nieko bendro su varžybomis - greičiau noru dar kartą išbandyti save.

Metęs sau iššūkį maždaug prieš mėnesį jis iš Madeiros nuplaukė į Selvagens salas, esančias už 160 jūrmylių (maždaug 300 km, t.y. atstumo tolygaus keliui tarp Vilniaus ir Klaipėdos). Negana to, pasikliaudamas tik savimi, burėmis, vėju ir okeanu, atstumą įveikė per 10 valandų ir pateko į Gineso rekordų knygą. Juokdamasis prisiminė, jog karinis laivas, atplaukęs jo parplukdyti į Madeirą, tą patį atstumą plaukė 14 valandų.

Beje, karinių pajėgų pateikta oro prognozė tą dieną žadėjo saulę ir nedideles bangas - kelionė turėjo būti paprasta, o lydintis nedidelis laivas turėjo rodyti kelią link Selvagens salų.

Deja, pagal geriausias kiaulystės dėsnio tradicijas nieko panašaus neįvyko - tą dieną vėjas buvo didžiulis, bangavimas maždaug trigubai didesnis nei prognozuota, o lydintis laivas visą laiką plaukė iš paskos, nes tiesiog nepajėgė kovoti su bangomis. Taigi kelio reikėjo ieškoti pačiam. "Tokiais momentais tikrai pagalvoji, kad turime šeštą jausmą" - taip komentavo Joao.

Po maždaug 2 valandų kelionės, kai dar buvo likę 120 jūrmylių, Joao nukrito į vandenį ir tai buvo momentas, kai visas jo sumanymas pakibo ant plauko. Priplaukęs lydintį laivą, kad galėtų vėl atsistoti ant lentos ir buriuoti toliau, jis pamatė, kad iš laive esančios įgulos didelės paramos tikėtis negali. Vieną buvo užsupusi jūrą, kitas - kritęs ir nusiskėlęs dantį... Tiesa, tuo metu ir pats Joao buvo bepradedąs galvoti, kad niekaip nesugebės įveikti likusių 120 mylių - tai atrodė tiesiog per daug. Tiesiog per sunku fiziškai. Ir tuomet paprastai nedaug šnekantis ("bet jei šnekantis, tai protingai") treneris pasiūlė jam nuplaukti dar 10 mylių. Ir tai atrodė per daug! Sulygo - dar vieną mylią. Ir likusiais 120 mylių tai buvo mylia po mylios. Arba tiksliau banga po bangos. Tik tiek - trumpiausias tikslas, vedęs link didžiojo tikslo - Selvagens krantų ir rekordo.

Nėra neabejojančių, nėra tokių, kurie nepatiria nuopolių ir nesėkmių, nėra tokių, kuriems kelias link pergalių yra lengvas, tačiau yra skirtumas tarp laimėtojų ir pralaimėtojų ir tai yra drąsa veikti. Tiesiog plaukti, bėgti, irtis PIRMYN! Kaip sako Joao, gyvenimas yra paprastas, net jei daugybę kartų įsitikini, kad jis sudėtingas. Radęs savo kelią negali jo paleisti ir eini pirmyn: "Kuo toliau, tuo labiau praranda prasmę rezultatai ir svarbiausia yra būti ant vandens, nes tai yra geriausia, ką moku; buriuosiu tol, kol galėsiu, nes Olimpinės žaidynės, tai dar ne viskas." Beje, Londono žaidynės jam bus jau šeštosios ir jis bus pirmasis Portugalijos sportininkas, turintis tokią olimpinę patirtį.

Jūs galite komentuoti šita straipsnį
Vardas:
Pavadinimas:
Komentaras:


  Dar niekas nekomentavo.
RSS

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.3.0