Nusiteikimas Spausdinti El. paštas

Praktika: Tinkamiausias nusiteikimas varžyboms - kovoti, siekti pergalės, parodyti savo meistriškumo lygį, demonstruoti pranašumą prieš varžovus. Be išlygų. Drąsiai ir ryžtingai. Nė akimirkai neatsipalaiduojant, nenuleidžiant rankų; prisiminenant, kad varžybos - kova, rungtynės, bėgimas,... - baigiasi tik tuomet, kai kertama finišo linija ar pasigirsta pabaigos signalas.

Nusiteikti - reiškia priimti, kad būtent taip reikia galvoti ir elgtis, ir to laikytis.

Teorija: Ar nusiteikėte perskaityti šį įrašą iki galo?

Įdomu tai, kad nusiteikimo samprata labai gyvybinga mūsų ir postsovietinėje tradicijoje, tačiau visiškai nepaplitusi vakarietiškoje sporto psichologijoje. Kas tas nusiteikimas? Tiesą sakant, nežinau ir specialiai neieškosiu jam teorinio apibrėžimo (nors esu tikra, kad jų yra apsčiai).

Nusiteikimu vadiname procesą ("nusiteikinėjimą"), kuriuo sukuriame sau tam tikrą būseną ir tuo pačių to proceso rezultatą. Kalbant apie pastarąjį, jį suprantu kaip vidinę nuostatą.

Kaip ir kiekviena  nuostata, jis apjungia savyje tam tikrą įsitikinimą, emocinę būseną ar santykį ir atitinkamą elgesį. Jei nusiteikėte neskaityti šio įrašo, turbūt galvojate, kad jis nuobodus, nieko vertas, atitinkamai, jo neskaitysite, o jei ir skaitysite, skaitydami nuobodžiausite ir nekantrausite, greičiausiai skaitysite neatidžiai, skubėdami, o gal tik permesdami akimis kai kuriuos sakinius. Galimas ir priešingas variantas - nusiteikę perskaityti šį įrašą, tikriausiai tikite jo naudingumu, o gal tikitės rasti jame kažką naujo, skaitymą lydės susidomėjimas, įsitraukimas, tad skaitysite neskubėdami, įsigilindami.

Nusiteikimas neišvengiamai susijęs su tikslais. Ypač varžybose. Nusiteikėte kovoti, vadinasi sieksite pergalės, norėsite parodyti savo pranašumą (arba atvirkščiai, sieksite pergalės, vadinasi nusiteiksite kovoti). Nusiteikėte parodyti, ką mokate, vadinasi sieksite "kiek galima geresnio rezultato".

Jau ne kartą rašiau apie tikslus ir jų ryšį su priešvaržybine būsena. Taigi šį kartą į tai pažvelgsiu ne per tikslų, o per nusiteikimo prizmę.

Vakarykštė prof. Chellos paskaita paskatino susimąstyti apie sporto pamatinę filosofiją. Žodis "sportas" - kilęs iš prancūziško "desporter", reiškiančio "laisvalaikį", t.y. veiklą, teikiančią malonumą, atitraukiančią nuo kasdienių darbų. Kitaip sakant, "sportas" neturi nieko bendro su meistriškumu. Tai tiesiog malonumas, laisvalaikio praleidimo būdas. Tuo tarpu tas sportas, apie kurį kalbame mes, iš tikro  turėtų būti vadinamas atletizmu, kilusiu iš graikiškų žodžių "athlos" ("varžybos"), athlon ("prizas, laimėjimas"), athlein ('varžymasis dėl prizo").

Kitaip sakant, didelio meistriškumo sporto ("atletizmo") pamatinė idėja yra savo meistriškumo parodymas. O kas gali geriau atspindėti meistriškumą nei pranašumas? Tai reiškia, jog sporto esmė - varžymasis su kitais ir pergalės, t.y. pranašumo parodymas. Ir kuo stipresnis varžovas, tuo geriau. Atrodytų, kad nusiteikimas ar tikslas "padaryti kiek galiu" atitinka pamatinį principą. Taip, bet jame trūksta varžymosi elemento, noro nugalėti. Kitaip sakant, tokiame nusiteikime trūksta jėgos.

Dažnai sakoma, kad sportininkas turi mėgautis. Taip, sutinku. Tačiau mėgavimasis turi eiti iš to, kad pavyksta parodyti savo meistriškumą, kažką padaryti labai gerai. Tiesa, ne visuomet sporte pavyksta laimėti, todėl jei malonumą teiktų vien pergalės - džiaugsmo būtų mažai. Čia jau kalbame apie sudėtingus vidinius procesus ir pergalės ar pralaimėjimo išgyvenimą. Šią temą atidėsiu kitam kartui, o tai, ką noriu pasakyti šiandien, yra paprasta - didžiajame sporte siekti pergalės reikia visuomet. Jei šiuo metu tai pernelyg sudėtinga, reikia užsibrėžti sau tikslą ateičiai ir treniruotis, ruoštis tam. Be to, visuomet yra varžovai, kuriuos nugalėti pajėgumo užtenka. Tik pasirinkti reikia ne tuos, kurie paprastai yra žemiau, o tuos, kurie paprastai yra šiek tiek aukščiau.

Tose šakose, kur rezultato siekiama individualiai (pvz., metimai, šuoliai lengvojoje atletikoje, šaudymas, gimnastika ir kitos) nugalėti save ir pagerinti savo rezultatą kartais gali būti sunkiau nei nugalėti varžovus. Bet pergalės ir pranašumo motyvas lieka.

Čia kalbu apie "pergalę bet kokia kaina", bet NE "pergalę bet kokiom priemonėm". Vėl esu dėkinga prof. Chellai už tokį paprastą atskyrimą. "Pergalė bet kokia kaina" reiškia atsidavimą, labai dideles pastangas, investicijas laiko prasme. "Pergalė bet kokiom priemonėm" reiškia sukčiavimą, apgaudinėjimą - tai, kas neleistina (pvz., dopingą).

Žinoma, toks nusiteikimas pasiekiamas tik pasitikinčiam savimi sportininkui. Todėl neišvengiamai tenka formuoti ir palaikyti tvirtą pasitikėjimą savimi. Be to, labai padeda stiprus noras siekti, t.y. aukštos aspiracijos.

Jūs galite komentuoti šita straipsnį
Vardas:
Pavadinimas:
Komentaras:


  Dar niekas nekomentavo.
RSS

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.3.0

 
Kokia valios savybė svarbiausia sportininkui
 

© 2006 — 2015 Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą