Šaudymo varžybose Spausdinti El. paštas

Apsilankiau šaudymo varžybose, tiksliau kasmetiniame turnyre "Polonia".

Šaudymas man patinka. Galėčiau sakyti, kad daugeliu požiūrių tai - "mano" šaka. Čia negalima skubėti, viską reikia daryti apgalvojant, ramiai. Karštakošiams šioje sporto šakoje nevieta. Be to, ir psichologijai tenka skirti didesnį dėmesį nei kitose šakose. Tikriausiai tai viena iš retų sporto šakų, kur nusiteikimas ir mokėjimas valdyti savo emocijas lemia daugiau nei fizinis pasiruošimas.

Be to, čia atmosfera visai kita nei "rimtose" varžybose. Jausmas toks tarsi grupė senų gerų pažįstamų susirinko gerai praleisti laiką. Žinoma, visi nori kuo geriau pasirodyti varžybose (taip, nepamirškime, ko susirinkome), bet neatrodytų, kad kas Iš lietuvių labai sielotųsi dėl nesėkmės. Gal dėl to, kad nėra įpratę prie didžiųjų pergalių. Kiek tenka dalyvauti tarptautinėse šaudymo varžybose, mūsiškiams, deja, patekti į dešimtukus pavyksta retai.

Turiu ir savo nuomonę apie tai, kodėl taip nutinka. Labai daug nesigilinsiu, bet papasakosiu keletą mažų smagių detalių. Ir vis apie ponią Psichologiją. Pavyzdžiui, Lietuvos komanda 2:1 pralaimėjo Latvijos komandai varžybose, kurių tikslaus pavadinimo man niekas negalėjo pasakyti (!). Todėl tarp savęs pavadinome jas "Šaudymo Eurolyga". Lietuviai tikrai būtų laimėję, jei vienas vaikinukas nebūtų šovęs "0" serijoje. Nežinau, ar jis iš viso yra kada šovęs "0" varžybose, tačiau šį kartą nutiko būtent taip. Na ir ką. Nutiko ir nutiko. Niekas ypatingai nenusiminė. O juk jam būtų užtekę šauti bent "7", kad rezultatas būtų lygus!

Aišku, aš įtariu, kad viduj vaikinukas šiek tiek pergyveno (bent tikiuosi, nors išoriškai atrodė visai laimingas ir besišypsantis). Pritariu ir tam, kad pernelyg sureikšminti klaidų nereikia. Tačiau šis epizodas geriausiai pademonstravo, kad nusiteikimo kovoti dėl pergalės tarp šių sportininkų nėra. Noras laimėti yra, dėl to nesiginčiju, tačiau nusiteikimo kovoti iki galo, išspausti iš savęs viską... To nėra.

Žymus rusų sporto psichologas Zagainovas (dabar labiau garsėjantis tuo, kad prisidėjo prie jaunos dviratininkės mirties, bet mes ne apie tai...) yra sakęs: "Jei praėjus 5 minutėms po pralaimėjimo sportininkas šypsosi, su juo aš nedirbsiu".

Arba kitas epizodas. Į klausimą apie tai, ko sieki šiose varžybose, sportininkė atsako: "Išbandyti save, apie laimėjimą negalvoju". Toks atsakymas galėtų mane pradžiuginti. Sporto psichologijoje priimta manyti, kad norėdamas gerai pasirodyti sportininkas privalo koncentruotis į procesą (kaip šaudyti), o ne galutinį rezultatą (ir kokią gi vietą aš užimsiu?). Tačiau šiuo atveju atsakymas mane nuvilia. Nors ir labai draugiškas ryšys sieja su šia sportininke, mintyse pagalvoju: "Ir vėl tik išbandyti save... O kada gi norėsi laimėti? Kada patikėsi, kad tu irgi gali būti tarp nugalėtojų ir ne atsitiktinai, o tikslingai?".

Mes neturime šaudymo kultūros. Pastaraisiais metais niekas iš kulkinio šaudymo atstovų europinio ar pasaulinio lygio varžybose ypatingai gerų rezultatų nerodo (bent jau stabiliai). Šauliai neturi, į ką lygiuotis. Nėra, kas jiems suteikia tikėjimą, kad jie gali lipti ant podiumo. Pirmą kartą tai pajaučiau tuomet, kai susidūriau su Lietuvos jaunaisiais penkiakovininkais. Šie sportininkai lygina save su A. Zadneprovskiu ar E. Krungolcu. Lygiuojasi į juos. Bet svarbiausia mato prieš savo akis pavyzdį, kad darbu gali pasiekti labai daug. Ir jie dirba visiškai kitaip. O jų nusiteikimas net paprasčiausiam Lietuvos čempionatui - kova dėl pergalės (ar kaip pavyks, bet svarbiausia - kova).

Aišku, galima kalbėti ir apie trenerių darbą bei kompetenciją ir dar daug daug kitų dalykų (pirmiausia, žinoma, finansinius), bet jų aš neišmanau. O štai sportininkų psichologiją šiek tiek jau esu perkandusi.

Todėl ir norisi užbaigti gražia citata (autoriaus, deja, neprisimenu): Nothing happens unless first a dream. Pirmiausia turi patikėti, kad gali laimėti, tada suplanuoti savo kelią laimėjimo link ir tikslingai juo eiti.

Jūs galite komentuoti šita straipsnį
Vardas:
Pavadinimas:
Komentaras:


  Komentarai (1)
RSS
be pavadinimo
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą , 2009-08-29 22:05:01
"Ir vėl tik išbandyti save... O kada gi norėsi laimėti? Kada patikėsi, kad tu irgi gali būti tarp nugalėtojų ir ne atsitiktinai, o tikslingai?". 
 
Pirma turi daeiti iki to nugaletoju podiumo, turi buti pilnai pasiruoses... kaip gali buti pirmas saves neisbandes, nepatikrines, pilnai nepasiruoses? Dideli laimejimai ner lengvai pasiekemi.

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.3.0

 
Kokia valios savybė svarbiausia sportininkui
 

© 2006 — 2015 Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą