Skausmo patyrimas ir įveika sportinėje veikloje Spausdinti El. paštas

L. Vaisetaitė (Vilniaus Universitetas), R. Sargautytė (Vilniaus Universitetas)

Pranešimas skaitytas II Pasaulio lietuvių psichologų konferencijoje, 2004m. rugsėjo 18-19d.
 
Jau beveik aksioma tapo pasakymas “jeigu sportuoji ir neskauda, tai blogai sportuoji”, rodantis, koks dažnas yra skausmo patyrimas sportinėje veikloje. Paprastai skausmo patyrimą esame įpratę sieti su fizinėmis traumomis ir manyti, kad reikia visomis priemonėmis jo vengti. Tačiau sportinėje veikloje pripažįstama, kad vengiant skausmo, nutraukiant fizinę veiklą, vos atsiradus pirmiems skausmo pojūčiams, neįmanoma pasiekti aukštų sportinių rezultatų. Taigi skausmas įgyja ir teigiamą prasmę – jis rodo, kad einama teisingu keliu.
Visgi išlieka ir skausmo kaip signalo, įspėjančio apie fizinės traumos galimybę arba buvimą, reikšmė. Todėl sportininkui tenka nuolat vertinti, ar šis skausmas yra grėsmingas, ar tik liudijantis apie didelį fizinį krūvį ir gerai atliekamą darbą.  Nurodoma (Addison, 1997), kad sportininkai skausmą įvertina kaip grėsmingą arba negrėsmingą bei priskiria jam vieną iš tokių reikšmių: teigiamo treniravimosi skausmo, neigiamo treniravimosi skausmo, neigiamo aštraus skausmo, neigiamo įspėjančio skausmo, nuovargio ir nutirpimo. Priskyrus skausmui vieną iš minėtų reikšmių, toliau seka įveika. Skausmo įveiką suprantant plačiąja prasme, bendriausias jos skirstymas būtų toks: tęsti veiklą, arba ją nutraukti, kreiptis pagalbos. Štai čia tampa aišku, kaip  svarbu diferencijuoti skausmo pojūčius ir tinkamai juos įvertinti. Vienais atvejais, pervertinus skausmą ir priskyrus jam traumos grėsmės reikšmę, veikla nutraukiama per anksti ir užkertama galimybė siekti  sportinio meistriškumo. Kitais atvejais priešingai – skausmas įvertinamas kaip negrėsmingas, tęsiama veikla ir susilaukiama traumos.
Lietuvoje jau domimasi psichologiniais sportinių traumų aspektais (pvz., Žemaitytė ir Žilinskienė, 2003), taip pat somatinėmis ligomis sergančių pacientų skausmo įveikomis (pvz., Birbilaitė, 2003), tačiau darbų, rodančių, kaip skausmą suvokia ir kokias skausmo įveikos strategijas naudoja sportininkai, iki šiol nebuvo. Savo darbu kaip tik norėjome šią spragą užpildyti. Tiesa, mūsų tyrimas, kurį pristatome, taip pat tėra darbo pradžia, susijusi daugiau su bendriausių tendencijų išsiaiškinimu bei metodų paieška.

Tyrimo tikslai:
 
1. Ištirti, kaip savo skausmo patyrimą klasifikuoja Lietuvos sportininkai. Būtent, kokius skausmo tipus jie išskiria ir kokiais kriterijais remiasi. 2.  Nustatyti, kiek Lietuvos kontekste priimtina Addison (1997) skausmo įvertinimų klasifikacija. 3.  Išsiaiškinti, kokias skausmo įveikos strategijas naudoja sportininkai.
 

Metodika.
 
Tyrimo dalyviai. Buvo apklausti 7 sportininkai. Visi apklaustieji buvo vyrai, jų amžiaus vidurkis 21 metai.  Apklaustieji atstovavo šias sporto šakas: boksą (2), graikų-romėnų imtynes (2), dviračių sportą (2) ir lengvąją atletiką – šuolius į tolį (1). Pagal lygį visi apklaustieji buvo profesionalai, iš jų – 4 Lietuvos rinktinės nariai, 3 - Olimpinės rinktinės nariai.
Maža respondentų imtis susijusi su tuo, jog šis tyrimas yra daugiau žvalgybinio pobūdžio, buvo siekiama išsiaiškinti bendriausias tendencijas. Apklausėme profesionalius sportininkus (visiems apklaustiesiems sportas buvo pagrindinė veiklos sritis), turinčius daug patirties, susijusios su  skausmo patyrimu kasdienėje sportinėje veikloje. Todėl manome, kad nepaisant mažos imties, mums pavyko atskleisti svarbiausius skausmo patyrimo aspektus.

Kintamųjų įvertinimo instrumentai. Duomenys buvo renkami pusiau struktūruoto interviu metu. Interviu sudarė dvi dalys. Pirmoje dalyje respondentams buvo pateikti 35 atviri klausimai (pvz. “Ar galėtumėte išskirti skirtingus skausmo tipus?”,. “Ar galėtumėte išskirti skirtingus skausmo pojūčius?”, “Kada šie pojūčiai atsiranda?”, “Kokios yra reagavimo į skausmą [pasirinkimo] galimybės?”, “Kas padeda apsispręsti, kurią būtent galimybę pasirinkti?”, “Kaip Jūs padedate sau iškęsti skausmą?”, “Ar visuomet naudojatės ta pačia strategija?”). Antroje dalyje rėmėmės šiek tiek adaptuotu Scanlan ir bendraautorių (2003) “abipusio interviu” metodu. Respondentams buvo po vieną pateikiami visi Addison išskirti skausmo įvertinimai ir jų trumpi apibūdinimai. Po kiekvieno pateikto skausmo įvertinimo buvo klausiama: “Ar Jums toks skausmo įvertinimas priimtinas? Ar šis skausmo įvertinimas Jums išsiskiria kaip atskiras, ar jį norėtųsi apjungti su kuriuo nors kitu? Kaip tai susiję su Jūsų išskirtais skausmo tipais?” Toks interviu būdas leido geriau įvertinti, kiek iš tikro Addison (1997) pasiūlyta skausmo įvertinimų klasifikacija priimtina apklaustiems sportininkams.

Duomenų tvarkymas. Gavus respondentų sutikimą, visi interviu buvo įrašyti į garso juostelę, o vėliau išrašyti ir analizuojami. Atliekant kokybinę interviu analizę, buvo kreipiamas dėmesys į tai, kokius skausmo tipus mini respondentai, pagal ką išskiria šiuos skausmo tipus, kaip jie reaguoja į skausmą ir nuo ko tai priklauso.
 
Rezultatai.
 
Sportuojant skausmo pojūtis kyla įvairiose situacijose – tuomet, kai pavargsta raumenys, įvykus kontaktui arba traumai, sužeidimui, netinkamai atlikus judesį, be to, dėl fizinio krūvio gali sustiprėti skausmai, susiję su fiziologinėmis savybėmis (pavyzdžiui, ilgai bėgant krosą “šoną būna duria” arba, jei yra įsisenėjusios traumos, fizinės ydos, ima skaudėti tą vietą), gyjant traumai skausmas gali kilti, kai prisilieti prie buvusios žaizdos arba pajudini traumuotą vietą.
Skausmas labiausiai priklauso nuo fizinio krūvio, o taip pat pasiruošimo, “moralinio nusiteikimo” arba tiesiog nusiteikimo, nuotaikos, skausmo pojūčio įprastumo.
Vertinant skausmo pojūčius, didžiausias dėmesys kreipiamas į  jo intensyvumą,  suvoktą priežastį ir įprastumą.
Tyrimo metu surinkta informacija parodė, kad skausmo pojūčius galima skirstyti, remiantis bent 9 kriterijais: pagal intensyvumą, pagal trukmę, pagal pastovumą, pagal  kitimą laike, pagal plotą, pagal atsiradimo priežastį, pagal atsiradimo laiką, pagal skausmo kontrolės jausmą ir pagal numatomas pasekmes.
Pasitvirtino hipotezė, kad įvertinus skausmą pasirenkama viena, o dažniau kelios įveikos strategijos. Štai keletas respondentų minėtų pavyzdžių: toliau treniruotis; tęsti varžybas; neiti į treniruotę; verkti; stengtis padaryti viską, kas įmanoma, kad to skausmo mažiau būtų; eiti pas gydytojus; daryti visokias procedūras; kompresai; masažas; vartoti vaistus; patepti tepalais; pasitarti su treneriu; stengtis nekreipti dėmesio; dėmesį skirti kovai; galvoti visai apie kažką kita; įsivaizduoti ką nors gražaus; sakyti sau, kad neskauda; galvoti, kad gali iškęsti; galvoti, kad praeis kažkada tas skausmas; kalti sau į galvą, kad turiu aš baigti varžybas; galvoti, kad tik kuo greičiau viskas pasibaigtų.
Lyginant su Addison (1997) skausmo įvertinimų klasifikacija, iš 7 apklaustųjų sportininkų visiems 7 buvo priimtinas skausmo kaip teigiamo treniravimosi skausmo ir neigiamo aštraus skausmo įvertinimas, 4 - neigiamo treniravimosi ir neigiamo įspėjančio skausmo, tačiau nė vienas nepriskyrė nutirpimo ir nuovargio prie galimų skausmo pojūčių įvertinimų.
 
Išvados.
 
Remiantis tyrimo rezultatais, galime daryti tokias išvadas:

   1. Sportinėje veikloje patiriamą skausmą galima skirstyti į tipus, remiantis bent 9 kriterijais: pagal intensyvumą, pagal trukmę, pagal pastovumą, pagal kitimą laike, pagal plotą, pagal atsiradimo priežastį, pagal atsiradimo laiką, pagal skausmo kontrolės jausmą ir pagal numatomas pasekmes.
   2. Skausmo patyrimas gali būti įvertintas (interpretuotas) kaip teigiamas treniravimosi skausmas, neigiamas treniravimosi skausmas, neigiamas aštrus skausmas ir neigiamas įspėjantis skausmas.
   3. Skausmo sportuojant pojūčius, pagal jų priežastį, intensyvumą ir trukmę, galima suskirstyti į 6 grupes:  raumenų skausmas,  “mikrotrauma”, netinkamo judesio arba kontakto, griūties sukeltas skausmas, trauma ir gyjanti trauma.
   4. Bandant susitvarkyti su skausmo pojūčiais naudojamos skausmo įveikos strategijos: pirmenybė teikiama elgesio-artėjimo (“daryti viską, kad skausmas sumažėtų arba dingtų”)   ir kognityvinėms-vengimo (“nukreipti dėmesį ir mintis nuo skausmo”) strategijoms.
   5. Skausmo įveikos strategijų pasirinkimas labiausiai priklauso nuo skausmo intensyvumo, priežasties ir suvoktos skausmo kontrolės jausmo. Kaip tarpinis veiksnys šiame procese yra skausmo kognityvinis įvertinimas.


II Pasaulio lietuvių psichologų konferencijos medžiaga, Vilnius, pp. 135-138.

Jūs galite komentuoti šita straipsnį
Vardas:
Pavadinimas:
Komentaras:


  Dar niekas nekomentavo.
RSS

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.3.0

 
Informacijos sporto psichologijos tema ieškau
 
Kokia valios savybė svarbiausia sportininkui
 

© 2006 — 2015 Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą