Psichologiniai įgūdžiai metiniame treniruočių cikle Spausdinti El. paštas

 L. Vaisetaitė (Vilniaus Universitetas)
 
Pranešimas skaitytas Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencijoje “Tyrinėjimai psichologijoje: problemos ir perspektyvos” , 2004m. balandžio 23d.
 
Tyrimo tikslai: 1. Išsiaiškinti, kokius psichologinius įgūdžius naudoja sportininkai skirtingais treniruočių ciklo periodais. 2. Pasiruošti tolimesniems tyrimams šioje srityje.
 

Metodika: Buvo atlikta 10 pusiau struktūruotų interviu su sportininkais: 5 merginomis (amžiaus vidurkis 20 m.) ir 5 vaikinais (amžiaus vidurkis 22,2 m.). Išskyrėme 6 treniruočių situacijas: parengiamojo periodo pirmą pusę ir antrą pusę, varžybas ir treniruotes varžybiniu periodu, o taip pat pereinamąjį periodą, po sėkmingo ir nesėkmingo sezono. Respondentai buvo prašomi nurodyti, kokius psichologinius įgūdžius naudoja, arba mano, jog jie yra svarbūs, kiekvienu iš šių laikotarpių.
 
Rezultatai:

Remiantis interviu metu surinkta informacija, sportininkai mano, jog treniruojantis reikalingi tokie psichologiniai įgūdžiai:

  • parengiamojo periodo pradžioje – motyvuoti save, planuoti ir numatyti strategiją, analizuoti, palyginti, numatyti pasekmes, valdyti dėmesį, valdyti mintis, kontroliuoti save, jausti save, naudoti vidinę kalbą, valdyti emocijas, mobilizuoti save, nusiteikti;
  • parengiamojo periodo antroje pusėje – motyvuoti save, planuoti ir numatyti strategiją, analizuoti, palyginti, numatyti pasekmes, valdyti dėmesį, valdyti mintis, kontroliuoti save, jausti save, naudoti vidinę kalbą, valdyti emocijas, mobilizuoti save, nusiteikti, atsipalaiduoti, kurti vaizdinius, kurti ir rizikuoti, įveikti monotoniją, įveikti spaudimą;
  • varžybos - motyvuoti save, planuoti ir numatyti strategiją, analizuoti, numatyti pasekmes, valdyti dėmesį, valdyti mintis, jausti save, naudoti vidinę kalbą, valdyti emocijas, mobilizuoti save, nusiteikti, atsipalaiduoti, kurti vaizdinius, automatiškumo;
  • treniruotės varžybiniu periodu – motyvuoti save, analizuoti, numatyti pasekmes, valdyti dėmesį, valdyti mintis, kontroliuoti save, jausti save, naudoti vidinę kalbą, valdyti emocijas, nusiteikti, kurti ir rizikuoti, įveikti monotoniją, susitvarkyti su traumų pasekmėmis;
  • po sėkmingo sezono - motyvuoti save, planuoti ir numatyti strategiją, analizuoti, kontroliuoti dėmesį, jausti save, valdyti emocijas, atsipalaiduoti;
  • po nesėkmingo sezono - motyvuoti save, planuoti ir numatyti strategiją, analizuoti, numatyti pasekmes, valdyti dėmesį, valdyti mintis, jausti save, naudoti vidinę kalbą, valdyti emocijas, nusiteikti.

Be to, tie patys psichologiniai įgūdžiai gali būti naudojami skirtingais tikslais. Pagaliau įgūdžiai tarpusavyje labai susiję, kai kurie specifiniai įgūdžiai apima bendresniuosius.
 
Išvados:

  1. sportininkai naudoja psichologinius įgūdžius visais treniravimosi ciklo periodais;
  2. kiekviename etape galima išskirti labiausiai naudojamus psichologinius įgūdžius;
  3. tie patys psichologiniai įgūdžiai naudojami skirtingais tikslais;
  4. reikia papildomų tyrimų, kurie padėtų įvardinti svarbiausius psichologinius įgūdžius skirtingose treniravimosi situacijose.

Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencijos “Tyrinėjimai psichologijoje: problemos ir perspektyvos” medžiaga, Vilniaus Universitetas, p. 22.
   

Jūs galite komentuoti šita straipsnį
Vardas:
Pavadinimas:
Komentaras:


  Dar niekas nekomentavo.
RSS

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.3.0

 
Informacijos sporto psichologijos tema ieškau
 
Kokia valios savybė svarbiausia sportininkui
 

© 2006 — 2015 Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą