Pasaulio rekordai nueis į užmarštį Spausdinti El. paštas

Gediminas Reklaitis
"Kauno diena" (2008-01-08)

Prabėgus pusšimčiui metų sportininkų šūkis „Greičiau, aukščiau, stipriau!“ kels tik šypsenas. Nei greičiau bėgti, nei aukščiau šokti, nei stipriau stumti štangą bus tiesiog neįmanoma, nes žmonija už kelių dešimtmečių pasieks savo fizinių galimybių ribas.

Sustos apie 2060-uosius

Ne pačias geriausias žinias apie pasaulio rekordininkų vardus svajojantiems sportininkams pranešė Prancūzijos mokslininkai.

Jų nuomone, žmonija sparčiai artėja prie savo fizinių galimybių ribos, kai pagerinti rezultatus bus įmanoma tik tūkstantosiomis sekundės dalimis.

Pasak mokslininkų, fiziškai žmogus tiesiog negali iššokti daugiau kaip 2 metrus 60 centimetrų. Tiesa, ir ši riba kol kas atrodo lyg miražas – dar 1993 metais kubiečio Javiero Sotomayoro pasiektas geriausias rezultatas yra 2 metrai 45 centimetrai.

Taip pat mokslininkai užtikrino, kad 100 metrų bėgimo rekordą dar galima pagerinti (dabar jis priklauso jamaikiečiui Asafa Powellui – 9,74 sek.) gal net dešimtosiomis sekundės dalimis, bet greičiau nei per 9 sekundes tokios distancijos žmogus negali įveikti.

Panašias ribas mokslininkai nustatė ir kitose sporto šakose. Kai kurių atstovai jau dabar susiduria su žmogaus galimybių ribų veikimu.

Analizavo 3260 rezultatų

Kad įrodytų savo hipotezę, Prancūzijos sporto biomedicinos ir epidemiologijos instituto specialistai analizavo 3260 pasaulio rekordų – būtent tiek buvo pasiekta per paskutinius 111 metų, kai buvo atgaivinta olimpinių žaidynių idėja. Paaiškėjo, kad nuo praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio rekordų skaičius ėmė sparčiai mažėti.

Tyrimų duomenimis, 2060 metais, norint registruoti rekordus, reikės naudoti labai mažus laiko intervalus. 100 metrų pasaulio rekordai persikels į tūkstantųjų sekundės dalių, o maratono – į šimtųjų sekundės dalių zoną.

Sporto šaka, kurioje galima daugiausiai pagerinti pasaulio rekordą, yra moterų šuoliai su kartimi. Šiuo metu rusei Jelenai Isinbajevai priklausantis rekordas yra 5 metrai 1 centimetras, o moterys, mokslininkų skaičiavimais, gali peršokti į 5,5 metro pakeltą kartelę.

Taigi šuolininkės savo rezultatus gali pagerinti 10 procentų, bet kitose sporto šakose mokslininkai palieka vos 3 proc. erdvės tobulėti. Toliau – žmogui nepasiekiami aukščiai, toliai ir greičiai. Ar tikrai?

Rezervai – psichologijoje

Vis dėlto yra manančiųjų ir kitaip. Su kolegomis iš Prancūzijos nelinkę sutikti Rusijos mokslininkai, turintys savo versiją.

 Rusijos kūno kultūros instituto sporto medicinos ir biologijos skyriaus ekspertė Tamara Abramova mano, kad, nors ir ne keliais kartais, bet gerinti įvairius rekordus vis dar įmanoma.

„Žmogaus organizmo rezervai labai dideli, – sakė T.Abramova. – Ir jei pasirengimo procesas bus tobulai nugludintas, jei toliau bus sėkmingai naudojamos atstatomosios priemonės, kurios padeda sportininkams atgauti jėgas, klausimo taip aštriai kelti nereikės. Kitas reikalas, kad rezultatų kilimo kreivė, be abejo, bus mažesnė.“

Su tokiomis niūriomis prognozėmis nelinkę sutikti patys sportininkai. Olimpinė greitojo čiuožimo čempionė Svetlana Žurova tikisi, kad fizines sportininkų savybes papildys psichologinės.

„Manau, kad dar ne iki galo ištirtos psichologinio pasirengimo galimybės, – kalbėjo čempionė. – Kritinėje situacijoje žmogus gali šokti ant lėktuvo sparno ir kautis su baltąja meška. Moteris, sprunkanti nuo užpuolikų, šimtą metrų gali nubėgti kaip pasaulio rekordininkė. Todėl drįsčiau teigti, kad psichiniai resursai rengiant sportininkus dar toli gražu neišnaudoti. Kol kas naudojame tik savo kūną, o ne smegenis.“

80 metrų rezultatu netiki

„Kauno dienos“ sudarytame „vyriausių“ lengvosios atletikos rekordų dešimtuke dominuoja moterys, bet atsirado vietos ir dviem ilgaamžiams vyrų rekordams.

Seniausiojo titulu gali didžiuotis disko metimo rekordas. Vokiečio Jurgeno Schulto 1986-aisiais Neubrandenburge pasiektas rezultatas (74,08 m) jau daugiau nei du dešimtmečius yra nepasiekimas geriausiems planetos disko metikams.

Tarp jų – ir lietuviui Virgilijui Alek­nai. Tiesa, 2001 metų vasarą Kaune Lietuvos ąžuolui iki rekordinio pasiekimo pritrūko vos 20 centimetrų – 73,88 m. „Nežinau, gal Schulto rekordas ir yra disko metikų ribos, jei tiek ilgai niekas negali jo pajudinti. 80 metrų? Nemanau. Abejoju, ar per savo karjerą ir net apskritai gyvenimą sulauksiu tokio disko metikų rezultato“, – šyptelėjo V.Alekna.

Bent jau tai, kad disko metikų ribos yra J.Schulto rekordas, dukart olimpinis ir pasaulio bei Europos čempionas pats ne kartą yra paneigęs. Per treniruotes V.Alekna ne kartą ir ne du buvo švystelėjęs įrankį 75-76 metrus ir toliau. Gal išties viskas slypi psichologijoje?

„Sugebėjimas sutvardyti nervus ir pasiekti geriausius rezultatus ateina bėgant metams, kartu su įgauta patirtimi. Kitokių receptų nėra, nes preparatai, skatinantys agresyvumą, uždrausti. Galbūt tam tikrų rezervų yra, bet apskritai sutinku su mokslininkais – žmogaus galimybės turi ribas“, – pabrėžė V.Alekna.

Jūs galite komentuoti šita straipsnį
Vardas:
Pavadinimas:
Komentaras:


  Dar niekas nekomentavo.
RSS

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.3.0

 
Kokia valios savybė svarbiausia sportininkui
 

© 2006 — 2015 Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą