Kario dvasios beieškant Spausdinti El. paštas

Pagal Richard Strozzi-Heckler

Rugsėjo 5

Šiandien gavome antrojo karinio patikrinimo rezultatus. Tai, ką matau tuo pačiu ir džiugina mane, iš šiek tiek baugina. Skaičiai aiškiai rodo, kad fizinio pasiruošimo prasme pirmasis mėnuo buvo labai sėkmingas. Nuo pat projekto pradžios, mes kėlėme sau tokius tikslus: 1) palaikyti jau turimą didelį fizinio pasiruošimo lygį; 2) pašalinti silpnąsias vietas; 3) pasiekti komandinių rezultatų pagerėjimą. Tam, kad šiuos tikslus pasiektume, kompleksiškai žvelgėme į asmenybės vystymąsi, pagrįstą visų organizmo dalių bendra sąveika. Mes specialiai nesiruošėme testams ir individualiu režimu nesiekėme maksimalių rezultatų.

Skaičiai, kuriuos laikau rankose, daro įspūdį dar ir dėl to, kad jau programos pradžioje daugumos vaikinų rezultatai viršijo maksimalius kariuomenės rodiklius. Pavyzdžiui, 260-os komandos atsispaudimų skaičius viršijo jų amžiaus grupės kariuomenės maksimalų rodiklį 21proc., pratimų presui rodiklis – 12 proc., dviejų mylių distancijos laikas – 2 proc. 560-os komanda vidutiniškai buvo 12 proc. stipresnė atsispaudimuose, 1 proc. pratimuose presui ir 3 proc. atsiliko nuo maksimalių kariuomenės rodiklių dviejų mylių bėgime. Tačiau daugumos asmeniniai rodikliai buvo daug geresni nei šie vidutiniai rezultatai.

Ir net esant tokiems aukštiems startiniams rodikliams, antrojo patikrinimo metu visi rezultatai buvo pagerinti. 260-oje komandoje atsispaudimų rezultatai pagerėjo 6,2 proc., preso rezultatai – 4,9 proc., prisitraukimų – 29,7 proc., lankstumo – 7,8 proc. ir vidutiniškai 32 sekundėm buvo pagerintas dviejų mylių bėgimo laikas. 560-oje atsispaudimai pagerėjo 6,2 proc., preso pratimai – 4,8 proc., prisitraukimai – 29,7 proc., lankstumas – 7 proc. ir vėlgi vidutiniškai 32 sekundėm buvo pagerintas dviejų mylių bėgimo laikas. Kai kurie asmeniniai rezultatai aiškiai ėmė strigti, artėdami prie galimybių ribos. Taip, penki kareiviai atliko 90 atsispaudimų per dvi minutes, o vienas atsispaudė vos ne 120 kartų.

Mūsų nuomone, tokie įspūdingi rezultatai rodo padidėjusią fizinę jėgą, ištvermę ir lankstumą, - tai visų pirma darbo su sąmone, įskaitant psichologinius treningus, vizualizaciją, relaksaciją, bei kompleksinio požiūrio į žmogaus raidą, o tik po to fizinio pasiruošimo, pasekmė. Žinoma, didelis nuopelnas tame tenka Horstui Abrahamui, praktinės fiziologijos specialistui, kuris šį mėnesį vadovavo fizinio parengtumo programai. Jo įdomios paskaitos apie kūno kultūros pagrindus ir tinkamą mitybą tuo vertingesnės, kad jis visuomet ir viskuo šiems vaikinams rodo pavyzdį, pasiekdamas tuos pačius rezultatus, kaip ir jie, o kartais ir juos aplenkdamas. Šiems vaikinams bėgimas visuomet yra pagrindinis ištvermės išbandymas. Horstas, kuriam virš penkiasdešimties, tapo jiems sektinu pavyzdžiu, kai aplenkė net pačius jauniausius ir stipriausius. Tai, kad jis nemėto žodžių pavėjui ir visuomet pasirengęs savo paties pavyzdžiu įrodyti savo teisybę, ženkliai didina jo autoritetą ir jie išsižioję klauso, kaip jis skaito paskaitas apie kompleksinio požiūrio į žmogaus raidą veiksmingumą.

Atrodytų, mane turėtų džiuginti patikrinimo rezultatai, tačiau vietoj to jaučiuosi neramiai. Toks nuostabus fizinis parengtumas slepia pavojų, kuris mane gąsdina. Mums gali pasirodyti, kad mūsų tikslas pasiektas. Iš tikro galvoti taip reikštų prilyginti mūsų darbą įprastiniam dresiravimui. Tam, kad šie vaikinai atskleistų visas savo galimybes, jie turi suvokti, kokia yra jų silpnoji vieta. Mūsų tikslas yra rasti jų achilo kulną ir parodyti jiems, kur ji yra. Išmokyti juos pažinti save iš vidaus, o ne tobulinti jų ir taip jau profesionalius įgūdžius – štai mūsų pagrindinė užduotis.

Reputacija, kaip sakoma, ėjo priešais šiuos vaikinus, ir toli iki tol, kol mes įsijungėme į šį projektą, kiekvienas iš mūsų savo sąmonėje turėjo ganėtinai gyvą tų baisių banditų iš specialiųjų pajėgų, kuriuos mums teks mokyti, vaizdinį. Tačiau iš tikrųjų visiškai nenutuokėme, kokie jie yra iš tikrųjų. Kažkuria prasme mus apkvailino holivudiškas stereotipas – mes nusprendėme, kad mūsų pagrindinė užduotis bus išmokyti juos dar meistriškiau ir virtuoziškiau atlikti savo darbą. Tačiau jie pasirodė neįtikėtinai gabūs mokiniai, akimirksniu sugeriantys naujas žinias ir dėl to mūsų akcentai pamažu susimaišė. Į priekį išėjo kita užduotis – atrasti ir pašalinti iš jų sąmonės „baltas dėmes“ ir giliai įsišaknijusias baimes, o tai visai ne tas pats, kas apmokyti naujų įgūdžių arba taisyti turimas ydas.

Jei mes neparuošime pakankamai tvirto ir energetiško pagrindo toms žinioms, kurias mėginame jiems suteikti, visos mūsų pastangos bus bergždžios. Iki tol, kol nepaliesime šių vaikinų sąmonės, visi jų įgūdžiai liks paviršutiniški ir be reikiamo gilumo. Trumpiau sakant, kad atskleistume kiekvieno iš šių vaikinų, kaip, beje, ir bet kurio žmogaus, potencialą, turime žvelgti į jį kaip į visumą, o ne tik kaip į sportininką. Neįmanoma paimti ir ištraukti iš žmogaus vieną jo dalį, ją ištobulinti ir paskui vėl įstatyti atgal. Tam, kad bet kuris žmogaus sugebėjimas vystytųsi natūraliai ir organizuotai, kad ji būtų neatskiriama jo vidinio pasaulio dalis, reikia vystyti visą asmenybę bendrai, atsižvelgiant į viską – fizinę, protinę, emocinę ir dvasinę jo būties pusę. Kaip kartą taikliai pastebėjo Jackas: „Mes turime rasti tai, tai ko šie vaikinai labiausiai bijo, nes didžiausia grėsmė slypi tame, ko mes nežinome“.

Tačiau ar nori kariuomenė, kad specialiųjų pajėgų kareiviai jaustųsi pilnavertėmis asmenybėmis? Ar nori ji, kad jie iš viso būtų pajėgūs jausti ir išgyventi? Juk jei jie išmoks įsisąmoninti savo buvimą, tai taip pat įsisąmonins ir kitų žmonių buvimą, tuo pačiu ir savo priešų. Tačiau, kai tik jie išmoks suvokti kitus žmones kaip save pačius, tai nustos būti abstrakcija. O kai nustos būti abstrakcija, tai ims patys priiminėti sprendimus ir galvoti savo galva. Ar sutiks su tuo armija? O bet kuri kita organizacija? Galbūt tai ir yra achilo kulnas?

Ištrauka iš Richard Strozzi-Heckler knygos „Kario dvasios beieškant: naujausios technologijos "Žaliųjų berečių" rengime“, North Atlantic Books, 1990. (Arba  "В поисках духа воина", М.:АСТ:Астрель, 2006)

1985 metais Richard Strozzi-Heckler, - psichoterapeutas ir aikido mokytojas, kartu su keliais kitais specialistais buvo pakviestas prisijungti prie naujos programos, skirtos JAV specialiųjų pajėgų, dar vadinamų „Žaliosiomis beretėmis“, ruošimui. Visą programą ruošė kompanija „Sportmind“, programa apėmė fizinį kareivių ruošimą, aikido treniruotes, meditacijas, biologinio grįžtamojo ryšio panaudojimą, teorines paskaitas apie fiziologiją ir mitybą. Heckleris ėmėsi vadovauti aikido mokymui ir meditacijoms. Vėliau remdamasis savo užrašais jis parašė knygą „Kario dvasios beiškant“, kurio išdėstė savo 6 mėnesių patyrimą, susijusį su darbu „Žaliųjų berečių“ stovykloje.

Daugiau apie autorių ir jo darbus galima sužinoti Strozzi Instituto svetainėje.

Jūs galite komentuoti šita straipsnį
Vardas:
El. paštas
Interneto svetainė
Pavadinimas:
Komentaras:

Apsaugos kodas:* Code


  Dar niekas nekomentavo.
RSS

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.3.0

 
Informacijos sporto psichologijos tema ieškau
 

© 2006 — 2007 Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą | Pirma svetainės versija