Atlikimo strategijos Spausdinti El. paštas

Fizinės veiklos, ypač reikalaujančios ištvermės (tokios kaip ilgas bėgimas), metu sportininkai susiduria su įvairiais sunkumais, pvz., jaučia skausmą arba nuovargį. Paprastai manome, kad sportininko pastangos bei tolimesnis elgesys (ar jis nuspręs sustoti, ar tęsti veiklą) priklausys nuo jo fizinių galimybių bei valios. Sakoma: „kuo stipresnė sportininko valia, tuo lengviau jis nugalės iškilusius sunkumus“. Valia suprantama kaip tam tikra žmogaus savybė, sugebėjimas sąmoningai reguliuoti savo elgesį ir veiklą, siekiant tikslo. Tačiau toks apibrėžimas gana abstraktus ir, tiesą sakant, ne visuomet nurodo sportininkui ar treneriui, ką daryti, jei tos valios “trūksta”.  

Vienos iš krypčių - kognityvinės psichologijos, atstovai sportininko pastangas ir elgesį sieja su taip vadinamais "kognityviniais procesais" arba kitaip tuo, kas “vyksta sportininko galvoje”. Dar tiksliau – tuo, kokias dėmesio ir minčių strategijas naudoja sportininkas. Šios strategijos vadinamos labai įvairiai – kognityvinėmis, atlikimo ar įveikos strategijomis. Tinkamai pasirinktos strategijos veiklą palengvina, o netinkamai - apsunkina ir sportininkas deda mažiau pastangų, dėl ko veiklos atlikimas būna tik prastesnis. Taigi svarbu žinoti, kas tos strategijos ir dar svarbiau, kurios jų padeda konkrečiam sportininkui, bei naudoti būtent jas.

Tokiame kontekste kalbant apie valią, galime ją apibrėžti kaip sąmoningą veiksmingų atlikimo strategijų pasirinkimą bei naudojimą. Kitaip sakant, reikia stebėti savo mintis bei tai, į ką nukreiptas dėmesys, ir pastebėjus atlikimui trukdančias mintis, dėmesį perkelti į dalykus, kurie padeda atlikti veiklą.

Dabar apie strategijas: išskiriamos konkretesnės minėtų strategijų grupės. Šiame straipsnyje jos skiriamos į asociaciją ir disociaciją:

-  Asociacinė strategija reiškia tai, kad sportininko dėmesys sutelkiamas į vidinius pojūčius (pvz., raumenų įtempimą, širdies ritmą, kvėpavimo dažnumą) bei esminius veiklos aspektus (pvz., jėgą, tempą, ritmą, užimamą poziciją varžybose, techniką).

- Disociacinė strategija reiškia tai, kad dėmesys nukreipiamas nuo atliekamos veiklos.

Asociacinė strategija leidžia nuolatos stebėti savo kūno procesus bei keisti kai kuriuos veiklos parametrus, pvz., bėgime – žingsnio amplitudę, kūno poziciją, tempą. Dėl to pats atlikimas (bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, irklavimas) dažnai būna geresnis. Disociacinė strategija (galvojimas apie įvairius pašalinius dalykus, muzikos klausymasis ir pan.) leidžia atitrūkti nuo veiklos, nuo streso šaltinio. O tai, savo ruožtu, padeda ilgiau ištverti skausmą bei nuobodulį. Kiekviena strategija turi savų pliusų ir minusų, todėl atliekant veiklą jos naudojamos pakaitomis, vienos daugiau, kitos - mažiau.

Šios strategijos apibendrintos lentelėje:

Pastebima, kad didelio meistriškumo sportininkai didesnę laiko dalį naudojasi asociacine strategija. Pavyzdžiui, bėgikai stengiasi sutelkti dėmesį į bėgimo techniką bei bėgimo tempo palaikymą. Tačiau taip pat pastebima, kad sportininkams (bėgikams, plaukikams, dviratininkams) sunku visą laiką naudoti tik asociaciją. Todėl retkarčiais asociacija keičiama disociacija, t.y. dėmesys nukreipiamas nuo veiklos, pavyzdžiui, į aplinką (žiūrovus, varžovus, medžius). 

Kita vertus, kalbant apie profesionalius ištvermės sportininkus, pastebima, kad tam tikru momentu jie „nustoja galvoti“ (galva tarsi tampa tuščia). Taigi galima būtų ginčytis, kad čia negalioja nei asociacija, nei disociacija. Iš dalies taip nutinka dėl nuovargio ir biocheminių procesų, vykstančių kūne, įskaitant smegenis, iš dalies – tokia strategija padeda pasirodyti geriausiai, įsijungia automatizmas. Todėl treneriai gali patarti „nieko negalvoti“. Tačiau tai padaryti nėra paprasta, juk reikia sąmoningai pereiti prie nesąmoningo veiklos atlikimo (paprastas pavyzdys: kai tik liepame sau nustoti galvoti apie kvėpavimą, tik ir jaučiame, kaip kvėpuojame). Kita vertus, turėdami omenyje, kad „tuščia galva“ reiškia, jog tuo metu dėmesys nesąmoningai kreipiamas į veiklai svarbius vidinius ir išorinius aspektus (nesąmoningai asocijuojama), galime sau padėti pasiekti šią būseną sąmoningai būdami "čia ir dabar", t.y. liepdami sau stebėti objektyvius veiklos atlikimo rodiklius (savo kvėpavimą, žingsnių amplitudę, tempą, užgriebimą ir kt., priklausomai nuo sporto šakos), kol sąmonė „atsijungia“, panašiai kaip užsiimdami kokia veikla užsimirštame ir nustojame jausti kvėpavimą, kol apie jį nepagalvojame vėl. 

Taigi norėdami, kad geriau sektųsi atlikti fizinę veiklą, turėtume daugiausia dėmesio skirti įvairiems tos veiklos aspektams (tempui, ritmui, amplitudei) bei savo kūno pojūčiams (širdies ar kvėpavimo ritmui, raumenų įtempimui), tačiau NE sunkumo pojūčiui, ir jei reikia, kartais leisti sau pailsėti, nukreipiant mintis ir dėmesį nuo atliekamos veiklos.

Keletas strategijų, kurios taip pat galėtų būti naudingos:

  • pozityvi vidinė kalba (savęs drąsinimas, skatinimas, pvz., “bėk! bėk!”, “laikyk tempą!”, “greičiau!”, “tu gali, nagi!”, bei konkrečių užduočių sau iškėlimas, pvz., “kreipk dėmesį į tempą”, “aukščiau kelk kojas”, “daryk platesnį žingsnį”, „ištiesk kojas“);
  • tikslų užsibrėžimas (“turiu nubėgti…”, “turiu padaryti…”);
  • distancijos išskaidymas (pvz., į atkarpas po 5km)
  • teigiamų pasekmių numatymas (“kaip bus šaunu, kai baigsiu distanciją”, “jei šią distanciją ir baigsiu tokiu tempu, kaip dabar, tikrai galėsiu savim didžiuotis!”);
  • prasmės suteikimas ("šią distanciją įveiksiu vardan...") 

Jūs galite komentuoti šita straipsnį
Vardas:
Pavadinimas:
Komentaras:


  Komentarai (2)
RSS
tas pats, 2011-07-04 19:54:20
geras straipsnis :)
Džordžas, 2009-11-10 22:54:12
Dėkui. :)

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.3.0

 
Kokie psichologiniai sugebėjimai svarbiausi sportininkui?
 
Kokia valios savybė svarbiausia sportininkui
 

© 2006 — 2015 Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą