Eustresas arba kuo mums naudingas priešstartinis jaudulys Spausdinti El. paštas

Priešstartinis jaudulys arba nerimas – tai emocinė būsena, kylanti dėl tikro ar tik įsivaizduojamo pavojaus. Ši būsena yra dalis bendrosios organizmo reakcijos, dar vadinamos stresu.

Paprastai jaudulį sportininkai ir treneriai vertina neigiamai ir tai nenuostabu, juk tai būsena, ne kartą sutrukdžiusi gerai pasirodyti varžybose. Todėl vos pajutę pirmuosius jaudulio požymius, sportininkai dar labiau įsitempia: juk tai „nesėkmės pranašas“! Nuo to jaudulys, savaime suprantama, tik dar labiau didėja.

Todėl vienas iš būdų, padedančių susitvarkyti su priešstartiniu jauduliu – kognityvinis restruktūravimas. Ši gudri sąvoka reiškia požiūrio, reiškinio supratimo pakeitimą. T.y. į priešstartinį jaudulį reikia pažvelgti ne kaip į priešą, bet kaip į sąjungininką. Kad tai pavyktų padaryti, apžvelkime fiziologinę organizmo (streso) reakciją situacijoje, kuriose kyla tikra ar suvokiama grėsmė. 

Selye, aprašydamas streso reakciją, išskyrė tris fazes:

Aliarmo, kuomet organizmas pastebi išorinius dirgiklius (šioje fazėje sportininkas ima suvokti, kad jo laukia varžybos, kad reikės parodyti tai, ką pasiekė treniruočių metu, ir, negana to, jo laukia tam tikras grįžtamasis ryšys bei įvertinimas – sėkmė arba nesėkmė varžybose)

Adaptacijos, kai organizmas prisitaiko prie naujų iššūkių. Kas vyksta fiziologiniame organizmo lygmenyje? Padidėja hormono adrenalino išsiskyrimas, dėl to intensyvėja širdies veikla, didėja kraujospūdis ir cukraus kiekis kraujyje, stimuliuojama medžiagų apykaita, lėtėja žarnyno peristaltika.

Tuomet, kai stresas yra trumpalaikis (ūmus), šią reakciją galima apibūdinti kaip „bėgti arba kautis“ būseną. Kitaip sakant, adrenalino ir iš dalies noradrenalino išsiskyrimas paruošia organizmą intensyviai fiziniai veiklai (arba bėgti, arba kautis):

  • ima sparčiau plakti širdis ir suintensyvėja kvėpavimas – daugiau kraujo pervaroma per raumenis, be to, dėl fizinės veiklos padidėjęs deguonies suvartojimas kompensuojamas padažnėjusiu ir pagilėjusiu kvėpavimu; 
  • periferijoje susitraukia kraujagyslės – juk kraujas reikalingas raumenims. Todėl gali atsirasti išbalimas, pabąla ir/ar ima šalti rankos, kojos;
  • padidėja prakaitavimas; 
  • įsitempia raumenys.

Subjektyviai visa tai gali būti gana nemalonūs pojūčiai, tačiau reiktų suprasti, kad jie yra naudingi. Juk varžybos kaip tik reikalauja iš sportininko kuo geriau pasirodyti, o tam reikia fizinių pastangų. Todėl svarbu, kad organizmas būtų pasiruošęs.

Ūmaus streso atveju reaguoja ir psichika – dėmesys sutelkiamas į reikšmingiausius situacijos elementus, pagreitėja mąstymas, žaibiškai priimami sprendimai.

Būtent todėl prieš varžybas pajutę jaudulio požymius turėtumėte prisiminti, kad tai – „geras ženklas“, reiškiantis, kad jūsų kūnas ruošiasi veiklai ir geram pasirodymui.

Nuovargio fazė, kai išeikvojami organizmo resursai. Tuomet pasireiškia nuovargis, nebepavyksta veikti taip gerai, kaip anksčiau. Užsitęsęs stresas, trunkantis kelias savaites ar mėnesius gali tapti kitų ligų (pvz., širdies veiklos sutrikimo) priežastimi.

Sakoma, kad „gerasis stresas“ arba eustresas yra būtinas mūsų gyvenime. Jis suteikia jėgų, polėkio, kūrybiškumo, mobilizuoja ir padeda įveikti sunkumus. Taigi jo vengti nereiktų. Tiesa, sportininkai turėtų žinoti ir tai, kad nors stresas ir priešstartinis jaudulys yra naudingas, per didelis jo intensyvumas išties gali pakenkti pasirodymui varžybose. Todėl pravartu atrasti savo optimalų priešvaržybinio jaudulio lygį ir jo siekti.


Jūs galite komentuoti šita straipsnį
Vardas:
Pavadinimas:
Komentaras:


  Dar niekas nekomentavo.
RSS

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.3.0

 
Kokie psichologiniai sugebėjimai svarbiausi sportininkui?
 
Kokia valios savybė svarbiausia sportininkui
 

© 2006 — 2015 Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą