Tikslų užsibrėžimo svarba Spausdinti El. paštas

Be tikslų ir plano jiems pasiekti esate lyg laivai, pakėlę bures plaukti į niekur (F. Dodsonas)

Ar žinote, ko norite pasiekti sporte? O ko siekiate kiekvienoje treniruotėje? Varžybose?

Norėčiau, kad dar kartą atidžiai perskaitytumėte F. Dodsono citatą puslapio viršuje: „Be tikslų ir plano jiems pasiekti esate lyg laivai, pakėlę bures plaukti į niekur“. Ką gi, įsivaizduokite, kad jūs neturite tikslo – sportuojate, kasdien vaikščiojate į treniruotes, tačiau nežinote, ko tuo siekiate. Taip praeina savaitės, mėnesiai, gal net metai – jūs atsigręžiate atgal ir... kaip jūs vertinate tą prabėgusį laiką? Ar praleidote jį naudingai? Manau, šis klausimas sukeltų sumaištį. Tokioje situacijoje dažnas atsakytų: „nežinau“... „gal“.... „tikriausiai“... Ir tokie atsakymai būtų patys nuoširdžiausi – mums sunku įvertinti prabėgusį laiką, jei nežinome, ką norėjome pasiekti, ko norėjome išmokti, ką norėjome patobulinti. Jei sezono metu norėjau pagerinti savo asmeninį rekordą, jei norėjau susirasti naujų draugų, jei norėjau sustiprėti fiziškai, pasibaigus šiam laikotarpiui, galiu pasakyti, ar man pavyko tikslą pasiekti, ar ne; ką aš padariau, kad prie to tikslo priartėčiau; kas man sutrukdė – tuomet aišku, kaip aš praleidau laiką - naudingai ar beprasmiškai.

Tarp mūsų šnekant, veikla neturint tikslo, panaši į „trypčiojimą vietoj“ („plaukimą į niekur“), t.y. šiandien aš pasimokau vieno, rytoj – kito. Kažką darau, bet neaišku kam... Galiausiai padarau vienokių pratimų, padarau kitokių, prabėgu tris kilometrus, bet visa tai nesusijungia į visumą ir, galima sakyti, treniruotasi buvo veltui, nesvarbu, kad salėje praleista ne viena valanda. Taigi tikslas suteikia kryptį mūsų veiklai – jei man trūksta greitumo, atliksiu jį lavinančius pratimus ir stebėsiu progresą – ar darausi greitesnis, ar ne. Jei man sunkiai sekasi susikaupti, užsibrėšiu sau tikslą lavinti dėmesio koncentraciją ir kiekvienoje treniruotėje stengsiuos viską atlikti kuo labiau susikaupęs.

Tačiau tikslai suteikia veiklai ne tik kryptį bei galimybę vertinti progresą, tikslai taip pat yra galingas „varikliukas“, nukreipiantis mūsų energiją, skatinantis treniruotis, kai būna sunku, kai jaučiamės pavargę, kai mums skauda, kai tingime, kai šalta ir lyja, kai draugai eina į kiną..... Jei treniruojatės „šiaip“ ar „nežinau kodėl“, tai greičiausiai nepraleisite progos smagiai pašėlti su draugais iki ryto prieš svarbias varžybas. Tačiau, jei norite tose varžybose gerai pasirodyti, atsisakysite draugų kvietimo ir verčiau nueisite anksčiau miegoti, nes žinote, kad tai padės pasiekti savo tikslus.

Nepamirškite ir to, kad tikslai susiję su jūsų pasitikėjimu savimi. Kaip atsiranda pasitikėjimas savimi? Ogi išsikeliant sau tikslus (uždavinius) ir juos įgyvendinant. Jei jums pavyksta nuplaukti distanciją per tokį laiką, kokį buvote sau užsibrėžę, atsiranda jausmas „aš galiu!“, jei jums pavyksta neperdegti prieš atsakingas varžybas, kitą kartą jau žinosite: „aš sugebėsiu!“, jei likus 5 sekundėm iki varžybų pabaigos jūs pataikote tritaškį, kurio dėka komanda laimi, viduje jūs didžiuojatės savimi: "va, kaip aš moku!" – argi tai nėra pasitikėjimo savimi esmė?

Taigi – tikslai yra svarbus sportinės sėkmės veiksnys. Jie suteikia treniruotėms kryptį („kur plaukti“), nusako, kiek jau pasiekėte („kokį atstumą jau nuplaukėte“), motyvuoja (skatina „plaukti per audrą“) ir didina pasitikėjimą savimi („aš galiu, aš moku plaukti“).

Tikslai taip pat gali sumažinti įtampą ir padėti susitvarkyti su jauduliu svarbiausiomis varžybų akimirkomis. Bet tik tuomet, kai tai yra konkretūs atlikimo tikslai. Kai varžybose primenate sau, ką jūs turite padaryti (kaip atlikti posūkius plaukime, kaip atlikti šūvį, kaip mesti kamuolį į krepšį ir t.t.), jūs ne tik perkeliate mintis nuo jus gąsdinančių dalykų (grėsmingai atrodančių varžovų, nepalankiai nusiteikusių žiūrovų, minčių apie galimas nesėkmes ir pralaimėjimus), bet ir pasakote sau, ką konkrečiai turite padaryti. O visa tai padeda pasiekti taip trokštamus rezultato tikslus (laimėti, užimti prizinę vietą ir taip toliau). Štai jums pavyzdys - įsivaizduokite, kad likus 10s iki varžybų pabaigos jūsų krepšinio komanda pralaimi 2 taškais. Treneris patiki paskutinį metimą jums. Tikriausiai vienaip jausitės galvodamas: "šiuo metimu turime (turiu) laimėti varžybas" ir kitaip: "tiesiog turiu pataikyti metimą". Kada jaudulio bus mažiau?

Visa tai, ką jau perskaitėte, greičiausiai jums nebuvo nauja. Tiesą sakant, esu įsitikinusi, kad jei skaitote šį straipsnį, jums rūpi jūsų sportiniai pasiekimai. Taigi vargu, ar esate tie laivai, pakėlę bures plaukti į niekur. Greičiausiai turite kažkokius tikslus, svajones, įsivaizdavimus apie tai, ką norėtumėte pasiekti sportuodami. Ką gi, belieka pasitikslinti, kiek jūsų tikslai atitinka tikslų užsibrėžimo principus.

***

Visai neseniai aptikau dar vieną citatą apie tikslų arba treniruotės plano svarbą. Jos autorius – rusų sporto psichologas R.M. Zagainov, pasakojantis apie savo darbą su A. Jagudin ir jo trenere T. Tarasova. Šioje citatoje puikiai atsispindi, kad aiškus tikslų užsibrėžimas – tai ne tik sportininko, bet ir jo trenerio atsakomybė:

Aš įsikišau net į treniruočių procesą. Pavyzdžiui, ji kreipiasi į mokinį: “Lioša, dar kartelį padaryk “maketą” (“maketas” – tai čiuožimas be šuolių). O jis jai atsako: “Kokį dar maketą?” Ji užverda. Po treniruotės pastebiu: “O juk sportininkas tą akimirką buvo teisus.” – “Kaip teisus?!” Aiškinu: “Visa tai turi būti užrašyta treniruotės plane. Sportininkas nusiteikia tam tikro darbo atlikimui ir jį atlieka, o tuo pačiu stiprina savo pasitikėjimą savimi.” Tarasova: “Planų aš nerašysiu”. – “Tatjana Anatoljevna, aš dar nebaigiau. Yra tokia prielaida: psichologinis ruošimas prasideda tuo, jog sportininkas mato ant sienos pakabintą planą ir mato, kad tas planas įvykdomas… Jei ten būtų parašyta - maketas 3 kartus, jis jums taip nebūtų atsakęs. O jei būtų atsakęs, čia jau aš būčiau įsikišęs...”


*Šaltinis Р.М. Загайнов: Безжалостный мир спорта. Visą straipsnį rusų kalba galite pasiskaityti čia.

Apie tikslų užsibrėžimo svarbą bei įgūdžius taip pat galite pasiskaityti:

Martens, R. (1999) Sporto psichologijos vadovas treneriui. Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, pp.146-158
Miškinis, K. (2004). Psichologinė parama – trenerio talkininkas. Treneris, nr. 4, pp. 2-6 (leidžia Lietuvos sporto informacijos centras)

Jūs galite komentuoti šita straipsnį
Vardas:
Pavadinimas:
Komentaras:


  Dar niekas nekomentavo.
RSS

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.3.0

 
Kokie psichologiniai sugebėjimai svarbiausi sportininkui?
 
Kokia valios savybė svarbiausia sportininkui
 

© 2006 — 2015 Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą