Palaikymo jėga Spausdinti El. paštas

Pakeliui į Europos jaunimo olimpinį festivalį Tbilisyje, kilo noras pasidalinti šios vasaros patyrimais, o tiksliau - nuolat jaučiama "palaikymo jėga"...

Europos žaidynės, Baku. Birželio mėnesį vykusiame renginyje turėjome puikią sportininkų ir trenerių komandą. Kartu su kolegomis (taip vadinama "misija") kasdien sirgdavome už savus sportininkus arenose. Prisijungdavo ir kiti, varžybas baigę sportininkai. Ir nors prarėkėme balsus bei kone visose nuotraukose atrodome juokingai išsižioję, jausmas, kurį sukėlė savų sportininkų palaikymas - nepakartojamas. Tuo pačiu pajaučiau, kaip tas palaikymas: kai sekasi ir kai ne, vienija komandą bei kuria bendrumo jausmą. Lygiai taip pat stebėjau žurnalistų darbą - o dar tiksliau, kaip teigiamas pateikimas, straipsniuose ir svarbiausia antraštėse sklindantis palaikymas prisideda prie šio bendrumo jausmo. O po bendrumu slypi saugumas, atvirumas. Ir priešingai, kaip nemalonu ir pikta skaityti skandalingas antraštes, kuriose stengiamasi "nupirkti" skaitytoją bet kuria kaina, pamirštant, kad rašoma apie savus, Lietuvos, sportininkus.

Beje, šalia šių įspūdžių norisi pasidalinti ir pastebėjimu, kad dažnai atrodo, jog kuo vieningesnė komanda, kuo labiau vieni kitus palaikome ir susidraugaujame, tuo geresnius rezultatus ta komanda pasiekia. Ir šioje situacijoje aš ne mokslininkė, neapsimesiu, kad žinau, kur priežastis, kur pasekmė, bet dalinuosi savo patyrimu. Kita vertus, yra tekę girdėti, kad moterims svarbiausia - bendrumo jausmas, kuris tuomet lydimas geresnių rezultatų, kai tuo tarpu vyrams - aukšti pasiekimai skatina bendrumo jausmą.

Europos sporto psichologijos federacijos (FEPSAC) Kongresas, Bernas. Praeitą savaitę vykusiame kongrese dar kartą labai smarkiai pajaučiau palaikymo jėgą, ir vėl savo kailiu, tik iš kitos pusės. Kaip kandidatė į FEPSAC Vykdomąją tarybą, turėjau pasakyti trumpą prisistatymo kalbą. Sakydama pirmą sakinį nužvelgiau auditoriją ir pamačiau besišypsantį veidą - visai nepažįstamas žmogus klausėsi ir, kaip man pasirodė, nuoširdžiai šypsojosi. Tarsi kas būtų įjungęs "saugumo jungiklį", iš karto pasijaučiau patogiau ir ramiau. Po dar kelių akimirkų žvilgsnis užkliuvo už kitos šiluma spinduliuojančios šypsenos - šį kartą tai buvo "mano palaikymo komanda" - keletas kolegų (ir tuo pačiu draugų) iš ENYSSP atėjusių manęs palaikyti. Ir čia "saugumo jungiklis" suveikė visa jėga: akimirksniu sulėtinau tempą ir ramiai bei užtikrintai baigiau savo prisistatymą. Ir dabar, kai galvoju apie tą kalbą, labiausiai prisimenu tas šypsenas. O kalba, sako, buvo gera.

Kaip psichologė dažnai girdžiu apie komandos ir palaikymo svarbą, daug apie tai skaitau, tačiau patirdama palaikymą pati (tiek jį rodydama, tiek gaudama), iš tikro suprantu ir pajaučiu, kokio stiprumo jėga tai yra.

Jūs galite komentuoti šita straipsnį
Vardas:
Pavadinimas:
Komentaras:


  Dar niekas nekomentavo.
RSS

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.3.0

 
Kokia valios savybė svarbiausia sportininkui
 

© 2006 — 2015 Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą