Sportinės karjeros pokyčiai: dalykai, apie kuriuos reikia pagalvoti iš anksto Spausdinti El. paštas

Šį straipsnį taip pat galima rasti žurnale "Treneris" (2013 m., Nr. 3-4, p. 8-11)

„– Iš jūsų samprotavimų galima suprasti, kad pradžioje pralaimėjimų gali būti daugiau nei pergalių?
– Gali. Net priprasti prie kitų greičių, kitos jėgos, kitokio žaidimo konstravimo, kitokios aplinkos reikės laiko. Ir kantrybės

Tai citata iš R. Mugevičiaus interviu apie jo sūnaus ir auklėtinio Luko Mugevičiaus perėjimą iš jaunių į vyrų tenisą (Naujienų portalas delfi.lt, 2012-11-26)

Alferman ir Stambulova (2007), kalbėdamos apie sportininko karjerą nuo jos pradžios iki pabaigos, pasitelkia gyvenimo metaforą – žmogaus gyvenime yra gimimas, kūdikystė, vaikystė, paauglystė, branda ir pabaiga, toks pats yra ir sportininko kelias.

Panašūs yra ir perėjimai iš vieno etapo į kitą. Raidos psichologijoje šie perėjimai kartais vadinami krizėmis, pavyzdžiui, „paauglystės krizė“, „vidurinio amžiaus krizė“. Sporto psichologijoje tokie perėjimai dažniausiai taip ir vadinami – perėjimais. Savaime suprantama, visi sportininkai savo karjeros kelyje šiuos pokyčius patiria ir, savo ruožtu, kiekvienas treneris su tuo susiduria. Kiekvienas šių perėjimų reikalauja, kad sportininkas prisitaikytų prie „naujų žaidimo taisyklių“ (žaidimo – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme). Ir šis prisitaikymas vyksta visuose lygmenyse: fiziniame (reikia daugiau jėgos, daugiau ištvermės, kad galėtum varžytis su vyresniais), techniniame ir taktiniame (reikia geresnių sporto šakos įgūdžių, kad galėtum vykdyti naujus trenerio reikalavimus pratybose) bei psichologiniame ir socialiniame (reikia pasitelkti savo įgūdžius, kad prisitaikytum prie naujos aplinkos, susirastum naujų draugų, rastum sau vietą naujoje komandoje).

Turbūt suprantama, apie kokius perėjimus ir pasikeitimus čia kalbama. Tačiau aiškumo dėlei apibrėžkime – kalbame apie įvykius ar laiko tarpus, kai pereinama iš vieno sportinės karjeros etapo į kitą, kai reikia iš naujo apgalvoti, kas aš esu („dabar aš – suaugusiųjų rinktinės narys“, „“aš – Europos čempionas“, „aš – traumuotas sportininkas“, „aš – likęs be kontrakto sportininkas“), santykius su aplinka („ko iš manęs dabar tikisi ir reikalauja aplinkiniai – treneriai, draugai, komandos ar federacijos vadovai?“, „kas dabar mane palaiko?“, „su kuo dabar man leisti laisvalaikį?“) ir kartu pakeisti, priderinti savo elgesį. Tai reiškia prisitaikymą pratybų, varžybų, gyvenimo būdo ir socialiniame lygmenyse. Tai gali būti perėjimas iš vienos amžiaus grupės į kitą, iš mėgėjų į profesionalus, persikėlimas į kitą miestą, į kitą klubą, kartais apimantis persikėlimą į kitą šalį, patekimas į šalies ar olimpinę rinktinę. Lygiai taip pat perėjimas gali būti ir neįvykęs įvykis. Pavyzdžiui, nepatekimas ar iškritimas iš šalies rinktinės, neatrinkimas į olimpines žaidynes ar privalėjimas nutraukti ar sustabdyti varžybinę veiklą dėl teigiamų dopingo testo rezultatų (Alferman ir Stambulova, 2007; Wylleman ir Lavallee, 2004). Reikia prisiminti ir tai, kad, šalia sportinės karjeros pasikeitimų, sportininko gyvenime vyksta pokyčiai ir kitose gyvenimo srityse – socialinėje (santykiuose su šeima ir draugais), akademinėje ir profesinėje (mokykloje, universitete, darbe). Kartais pokyčiai kitoje srityje (nutrūkę artimi santykiai, įstojimas į universitetą) paveikia sportinę karjerą. Kuo sunkiau sportininkas prie šių pokyčių prisitaiko, kuo daugiau pokyčių įvyksta vienu metu, tuo sunkesnis yra perėjimas. Pavyzdžiui, dažnam sportininkui sunku derinti mokslus ir sportinę veiklą, todėl jie priversti rinktis vieną iš jų – kartais tai reiškia pasitraukimą iš didelio meistriškumo sporto dėl išsilavinimo ir profesinės karjeros (Wylleman ir Lavallee, 2004).

Vieni perėjimai yra planuojami, pavyzdžiui, perėjimas iš jaunių į jaunimo, iš jaunimo – į suaugusiųjų grupę, sportinės karjeros užbaigimas. Kartais – labai laukiami ir pageidaujami, tokie kaip perėjimas iš nepatinkančio klubo į pageidaujamą, laimėtas aukso medalis pasaulio čempionate ar olimpinėse žaidynėse.

Kita vertus, kai kurie pokyčiai sportininko karjeroje įvyksta netikėtai, pavyzdžiui, dėl traumos, sportininko traumos, persitreniravimo, neplanuoto perėjimo į kitą klubą ar nepatekimo į šalies komandą, trenerio pasikeitimo. Tokie pasikeitimai paprastai išgyvenami daug sunkiau ir skausmingiau (Alferman ir Stambulova, 2007).

Taigi, sportininkas susiduria su galybe įvairių pokyčių ir perėjimų savo karjeros metu. Psichologine prasme mus, trenerius, psichologus ir kitus sportininkų aplinkoje esančius žmones, domina, kaip sportininkai į šiuos pokyčius reaguoja. Šiuo atveju labiausiai domina psichologinės reakcijos, o ypač tokie klausimai kaip: kada pokytis išgyvenamas kaip krizė ir kokie veiksniai lemia sėkmingą perėjimą iš vieno sportinės karjeros etapo į kitą, kokią reikšmę psichologinei reakcijai į perėjimą turi sportininko įveikos įgūdžiai, kokia pagalba vertingiausia karjeros pokyčius išgyvenančiam sportininkui (Alferman ir Stambulova, 2007).

Psichologė N. Stambulova (2010), didžiąją savo karjeros dalį skirianti sportininkų karjeros pokyčiams ir prisitaikymui prie jų, teigia, kad kiekvienas perėjimas yra ne įvykis, o procesas. Perėjimas priklauso nuo situacijos (t. y., kokie reikalavimai iškyla), t.y. naujoje situacijoje sportininkas turi mobilizuoti tam tikrus įgūdžius, gebėjimus, savybes, kurios padeda įgyvendinti būtent tos situacijos keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, tam tikru karjeros momentu sportininko organizmas yra prisitaikęs prie treniruotės ir varžybų krūvių, jam žinomi pagrindiniai varžovai, trenerio darbo metodai, jis moka „nuspėti“ trenerio nuotaikas, turi socialinį ratą žmonių, su kuriais leidžia laisvalaikį ir į kuriuos kreipiasi, kai reikia kokios nors pagalbos ar palaikymo. Pasikeitus aplinkybėms (pavyzdžiui, perėjus į naują klubą, laikinai sustabdžius treniravimąsi dėl traumos, išvykus treniruotis į kitą miestą ar šalį) sportininko turimi įgūdžiai, įpročiai, savybės dar lieka tos pačios, o štai situacija iš jo reikalauja kitų dalykų nei anksčiau (traumos atveju – sugalvoti, kaip palaikyti pasitikėjimą savimi, susitvarkyti su kylančiomis emocijomis ir panaudoti atsiradusį laisvą laiką; nuovargio atveju – kaip pailsėti; pasikeitus komandai – kaip įsilieti į naują kolektyvą  ir t.t.). Taigi turi įvykti prisitaikymas; mobilizuoti resursai (šiuo atveju, visa tai, kas padeda prisitaikyti prie naujų aplinkybių, pavyzdžiui, žinios, įgūdžiai, asmeninės savybės, motyvacija, socialinė ir finansinė parama) turi padėti išlyginti neatitikimą tarp „koks aš esu“ ir „koks turiu / noriu būti“ šioje situacijoje. Kartais šiam procesui trukdo kliūtys – bet kas, kas trikdo perėjimą ir prisitaikymą prie naujų aplinkybių (pavyzdžiui, prasti santykiai su naujais komandos draugais, nedrąsumas, atsirandantis naujoje aplinkoje, prastos treniravimosi sąlygos, nepakankama socialinė ar finansinė parama, sunkumai derinant sportinę ir akademinę ar darbinę veiklą). Tam, kad prisitaikymas vyktų sėkmingai, resursai turi būti didesni už kliūtis (Alferman ir Stambulova, 2007). Mano praktikoje jauni sportininkai dažnai pasakoja, kad vienas sudėtingiausių jų karjeros etapų buvo atvykimas iš savo miesto ar miestelio į Vilnių – kai jie staiga atsidūrė toli nuo namų, nuo šeimos, nuo draugų, nuo mokyklos: pasikeitė treniruotės krūviai, užimtumas, trenerių reikalavimai, aplinkinių lūkesčiai, o pagrindiniai žmonės, kurie anksčiau teikė paramą, liko toli, su jais ryšį galima palaikyti tik telefonu, internetu ar retais apsilankymais namuose. Dažnam išgyventi šį laikotarpį padeda noras „rimtai sportuoti“, žinojimas, dėl ko jis atvažiavo, naujų draugų atradimas, trenerio palaikymas.

Natūralu, kad kiekvienam sportininkui susidūrus su naujovėmis reikia laiko prisitaikyti. Pasak Alferman ir Stambulovos (2007), sėkmingai perėjimas vyksta tada, kai sportininkas ganėtinai greitai sugeba pasitelkti prieinamus resursus ar išsiugdyti reikiamas savybes, įveikia iškylančias kliūtis ir pamažu prisitaiko prie naujų aplinkybių ir jų keliamų reikalavimų. Priešingu atveju, kai turimi resursai nepakankami arba neišeina jų mobilizuoti, įvyksta krizė. Tokiu atveju sportininkui dažnai reikia papildomos socialinės ir psichologinės paramos, jei įmanoma, psichologinio konsultavimo. Tyrimai ir praktika rodo, kad krizės pereinamuoju laikotarpiu dažnai atsiranda tuomet, kai sportininkas nėra išanksto pasiruošęs pokyčiams, kai neįsisąmonina, kad jo laukia nauji reikalavimai, kai aiškiai nepakankami resursai arba labai didelės kliūtys, kai jis nesugeba analizuoti naujų situacijų ir priimti atitinkamų sprendimų.

Pastaruoju atveju, jei sportininkas gauna pagalbą, perėjimas, nors ir pavėluotai, įvyksta sėkmingai. Priešingu atveju, jei pagalba yra neveiksminga ar iš viso nesuteikiama, tai gali smarkiai sutrikdyti karjerą – galimos traumos, pratybų vengimas, suprastėję rezultatai ir laimėjimai, persitreniravimas, nuovargis, psichosomatiniai sutrikimai, pasitraukimas iš sporto, įvairaus pobūdžio taisyklių pažeidimai (tiek sportinių, tiek režimo, tiek socialinių: galimas piktnaudžiavimas alkoholiu, perdėtas lošimas, agresyvus, nusikalstamas elgesys). Praktikoje tai kartais pasireiškia tuo, kad talentingas jaunas sportininkas nustoja tobulėti – jaunas ir talentingas atletas perėjęs į suaugusiųjų grupę sunkiai joje adaptuojasi. Įpratęs būti tarp geriausiųjų jis staiga atsiduria viduriuke arba net apačioje. Jei sportininkas tam nepasiruošęs, lygindamasis su kitais jis gali kelti sau tokius  reikalavimus kaip ir anksčiau (pvz., atbėgti kartu su vyresniais, būti komandos lyderiu). Kiekviena nesėkmė (kuri pradinėje stadijoje yra natūrali ir gan dažnai pasitaikanti) priimama labai skausmingai ir mažina tikėjimą savo jėgomis, toks sportininkas nepagrįstai save nuvertina, po truputį ima stengtis mažiau, ieškoti staigių būdų, kaip pasirodyti kuo geriau, arba laukti stebuklo.

Pagalba galima trimis aspektais ir visi jie vienaip ar kitaip susiję su krizine reakcija į perėjimą: pagalba pasiruošiant perėjimui – krizės prevencija, pagalba krizinėje situacijoje – krizės įveika ir pagalba įveikiant neigiamas perėjimo (krizės) pasekmes. Pasiruošimo perėjimui pagalba – numatyti, su kokiomis situacijomis ir iššūkiais susidurs sportininkas, kokių resursų jam reikės ir šių resursų išankstinis stiprinimas (jei reikės kokių nors žinių, reikia jas gauti iš anksto; apgalvoti, kokia socialinė parama bus prieinama; kaip jis galbūt jausis išvažiavęs toli nuo namų). Taip po truputį atsiranda pasirengimas pokyčiui. Todėl tokia pagalba yra veiksmingiausia prieš prasidedant pokyčiams arba pačioje jų pradžioje. Pagalba krizės atveju būtina nuo tos akimirkos, kai tampa akivaizdu, kad sportininkas išgyvena krizę. Čia labai svarbi psichologinė parama ir pagalba. Sportininkas skatinamas peržvelgti savo situaciją, apgalvoti galimus sprendimo būdus. Kai sportininkui nesuteikiama pagalba ir perėjimas akivaizdžiai turi neigiamų pasekmių, reikia psichologinio konsultavimo ar psichoterapijos (Alferman ir Smabulova, 2007).

Mums bene svarbiausia – palengvinti sportininko perėjimą ir išvengti krizinės reakcijos į pokyčius. Tai visų prevencinių programų tikslas. Joms bendras siekis – supažindinti sportininkus su laukiančiais ar galimais netikėtais pokyčiais, reikalavimais, kurie gali tose situacijose iškilti, perėjimo procesu, išnagrinėti, kokius resursus sportininkas jau turi, ką reikėtų stiprinti, numatyti galimas kliūtis ir jų įveikai būtinus resursus (Alferman ir Smabulova, 2007). Tai gali būti aptarta įvairiais būdais, tačiau šiame straipsnyje pristatysiu vieną iš prevencinių intervencijų, kurią gali taikyti konsultantai, dirbantys su sportininkais, sportininkai ir treneriai ar sportininkai savarankiškai.

Minėta prevencinė intervencija – 5 žingsnių karjeros planavimo programa, kurią pasiūlė Stambulova (2010). Šia programa, kaip minėta anksčiau, siekiama informuoti sportininkus apie laukiančius ar galimus karjeros pokyčius ir skatinti juos iš anksto ugdyti šiems perėjimams reikalingus įgūdžius.

Ši 5 žingsnių intervencija yra skirta įvairaus amžiaus sportininkams (atsižvelgiant į individualią raidą ir sugebėjimus galvoti apie ateitį, tačiau iš esmės asmenims nuo 16–17 metų) ir pagrįsta keliais principais: a) planuojant ateitį būtina atsižvelgti į ankstesnį sportininko patyrimą ir jo dabartinę gyvenimišką situaciją; b) dirbdamas su konsultantu sportininkas gali įgyti karjeros planavimo įgūdžių ir vėliau sėkmingai planuoti savo karjerą savarankiškai (Stambulova, 2010).

5 žingsnių intervencija neapsiriboja sporto sritimi, ji žvelgia į sportininką kaip į asmenybę, kuri šalia sporto turi kitas raidos sritis: psichosocialinę (iš vaikystės pereina į paauglystę, vėliau į suaugusiojo amžių), socialinę (iš pradžių jis tik vaikas, kuriam svarbiausi asmenys yra tėvai, vėliau svarbesni darosi draugai, treneris, kiti sportininkai, gyvenimo partneris) bei profesinę (akademinė ir darbinė veikla) (Stambulova, 2010).

Intervencijos esmė – susieti praeitį su dabartimi, o dabartį – su ateitimi. Tam sportininkas atlieka kelis pratimus:

1. Nubrėžiama savo gyvenimo linija ir joje pažymima gimimas bei dabartis.

2. Praeityje pažymimi visi svarbiausi, reikšmingiausi įvykiai, susiję tiek su sporto, tiek su kitomis sritimis.

3. Struktūruojama dabartis: išskiriamos svarbiausios dabartinio gyvenimo sritys ir kiekviena jų išdėstoma trijose skalėse mažėjimo tvarka pagal tai: a) kiek man ši sritis yra svarbi emocine prasme? b) kiek laiko skiriu šiai sričiai? c) kiek įtampos / streso patiriu šioje srityje?

Vertinimus galima atlikti pasitelkiant įvairias grafines formas, pavyzdžiui, dalijant pyragą į atitinkamo dydžio dalis. Tai leidžia pačiam sportininkui geriau įsivardyti ir pamatyti, kokios yra svarbiausios jo gyvenimo sritys, kiek joms skiria laiko ir kas konkrečiai labiausiai kelia stresą. Ši užduotis tuo veiksmingesnė, kuo atviriau ir smalsiau ji atliekama. Tai yra atsisakant išankstinės nuostatos – „aš ir taip žinau, kas man gyvenime svarbu ir kam skiriu laiką“ – ir žvelgiant į savo gyvenimą „naujoko žvilgsniu“, tarsi neutraliam stebėtojui iš šalies.

4. Struktūruojama ateitis: tai žingsnis į priekį, reikalaujantis apgalvoti galimus ateities įvykius ir pažymėti juos gyvenimo linijoje. Galima apimti bet kokį laikotarpį, kuris tuo metu atrodo aktualus. Paprastai kuo jaunesnis sportininkas, tuo trumpesnis laiko tarpas, nes tolimus įvykius įsivaizduoti sunkiau.

5. Praeitis, dabartis ir ateitis sujungiami klausiant savęs: Kokie įvykiai praeityje man buvo sudėtingiausi ir lengviausi? Kas man padėjo įveikti sunkumus? Ko aš pasimokiau? Kai įvardijami anksčiau ar šiuo metu padedantys sugebėjimai, įgūdžiai ar savybės, reikėtų pažvelgti į priekį, į galimus ateities įvykius ir taip pat įvardyti, kas tose situacijose gali būti sunku ir kas galėtų pagelbėti tuos sunkumus įveikti. Atliekant šį pratimą reikėtų taip pat apgalvoti, kokios kliūtys gali pasitaikyti kelyje ir kaip reikėtų tas kliūtis įveikti. Galiausiai, kai jau numatomi sunkumai ir kliūtys, kurios galbūt iškils ateityje, bei jų įveikimo būdai, reikėtų mintimis grįžti į dabartį ir pagalvoti apie tai, kas jau šiandien daroma ar galėtų būti padaryta tam, kad atėjus numatomoms situacijoms reikiami įgūdžiai, žinios, savybės, finansai ar žmonės būtų prienami. Galbūt jau šiandien galima kokiu nors būdu pasiruošti ateičiai? Pavyzdžiui, jei ketinama išvykti į kitą šalį, galbūt verta jau dabar pradėti mokytis vietinės kalbos, pasidomėti tos šalies klimatu, kultūra?  

Atlikdamas šį pratimą savarankiškai sportininkas gali tam skirti kelias valandas, gali tai padaryti vienu kartu arba daryti šį pratimą savaitę vis grįždamas, aprašydamas naujas įžvalgas ir atidėdamas darbą į šalį, vėliau vėl prie jo sugrįždamas.

Žinoma, tokį pratimą savarankiškai gali atlikti tik sportininkas, kuris jau yra gana įgudęs analizuoti ir planuoti savo ateitį. Jaunesniems ar mažiau įgudusiems galėtų padėti tėvai ar treneriai. Laikantis prielaidos, kad dažniausiai krizė išgyvenama dėl nežinojimo, kas laukia ir kaip su tuo tvarkytis, reikėtų jau iš anksto sportininką įspėti apie galimus sunkumus, kad jis būtų jiems pasiruošęs.

Kadangi treneris sportininką mato kasdien, jam ypač naudinga suprasti, ką išgyvena sportininkas pereidamas iš vieno karjeros etapo į kitą. Ir čia nėra sąrašo išgyvenimų, nes kiekvienas sportininkas tą pačią situaciją išgyvens ir panašiai, ir skirtingai nei kitas. Todėl belieka suvokti, kad bet kokios sportininkui nebūdingos, neįprastos arba labai stiprios emocinės reakcijos gali būti susijusios su pasikeitimas ir vykstančiu prisitaikymu. Atviras pokalbis, supratimas, su kokiomis kliūtimis jis susiduria, padėjimas pamatyti situaciją kitais kampais ir atskleisti turimus resursus bus puiki parama ir pagalba pasikeitimus išgyvenančiam sportininkui.

Kita vertus, jei reakcijos itin intensyvios ir užsitęsusios, gali būti, kad išgyvenamas krizinis perėjimas, o tokiu atveju geriausia kreiptis psichologinės pagalbos į konsultantus. Stambulova ir Alferman (2007) apibendrindamos tyrimus sako, kad krizinės reakcijos požymiai gali būti keleriopi: sumažėjęs savęs vertinimas, kylančios įvairios nemalonios emocijos, jautrus reagavimas į nesėkmes, psichologinių kliūčių („atsikalbinėjimų“, pasiteisinimų) padaugėjimas, sunkumai priimant sprendimus ir blaškymasis.

Taigi, šiame straipsnyje pateiktos gairės, primenančios, kad kiekvienas sportinės karjeros pokytis yra iššūkis ir kuo labiau esame jam pasiruošę, tuo lengviau jis įveikiamas. Tai, beje, tinka ne tik sportininkams, bet ir treneriams, todėl kiekvieną principą, aprašytą straipsnyje, treneris gali pritaikyti ne tik sportininkui, bet ir sau.

Parengta pagal:
Alferman, D., Stambulova, N. (2007). Career Transitions and Career Termination. In: G. Tenenbaum, R. C. Eklund (Eds.),Handbook of Sport Psychology, p. 712–733.
Stambulova, N. (2010). Counseling Athletes in Career Transitions: The Five-Step Career Planning Strategy. Journal of Sport Psychology in Action, 1, p. 95–105.
Wylleman, P., Lavallee, D. (2004). A Developmental Perspective on Transitions Faced by Athletes. In: M. Weiss (Ed.), Developmental sport and exercise psychology: A lifespan perspective, p. 507– 527.

Jūs galite komentuoti šita straipsnį
Vardas:
Pavadinimas:
Komentaras:


  Dar niekas nekomentavo.
RSS

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.3.0

 
Informacijos sporto psichologijos tema ieškau
 
Kokia valios savybė svarbiausia sportininkui
 

© 2006 — 2015 Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą