Praturtėjau Spausdinti El. paštas

"Kad ir ką įrodinėtų politinių kampanijų dalyviai, žmogaus gebėjimas pakeisti nuomonę gavus naujos informacijos rodo jo kūrybiškumą."  Paul Pearsall, Psichologai irgi klysta

Vėl sinchroniškumai. Prieš savaitę vedžiau seminarą, kuriame pristačiau sąmoningu dėmesingumu, priėmimu ir įsipareigojimu pagrįstos psichologijos principus. Seminarui baigiantis viena iš dalyvių paklausė, ar tai, jog nebekovojame su savo nemaloniomis emocijomis ir nebesistengiame jų išreikšti, o mokomės šias emocijas atpažinti ir priimti, reiškia naujus vėjus psichologijoje. Tai privertė susimąstyti. Iš tiesų, taip. Kita vertus, prisiminiau populiariosios psichologijos lentynas knygynuose lūžtančias nuo knygų apie teigiamą mąstymą, vidines galias ir norą būti geriausiu. Kiek tie "nauji vėjai" pasiekiami žmogui, nesusijusiam su akademine psichologija?

Pagalba šįkart atėjo iš mano draugės, taip pat psichologės, kuri užsiminė skaitanti Paul Pearsall knygą "Psichologai irgi klysta". Būdama labai nekantri šią knygą įsigijau ir ėmiau skaityti... bei mėgautis. Tai knyga, kurią norisi dovanoti teigiamo mąstymo ir geros savijautos besivaikantiems žmonėms, įgudusiems kovoti su savo nemaloniais išgyvenimais, išmokusiems nuolat šypsotis, tačiau vis dar susiduriantiems su gyvenimo neteisybėmis, nepalankiomis situacijomis ir nesėkmėmis bei išgyvenantiems liūdesį  ir nerandantiems tos "tikrosios laimės". Ne todėl, kad knygoje pateikta tiesa geresnė už kitas, o todėl, kad kitas kampas leidžia pažvelgti į save ir savo gyvenimą kitaip ir tuo pačiu kūrybiškai pasirinkti savą kelią.

Šią savaitę turėjau ir kitą labai praturtinusią patirtį - skaičiau paskaitas studentams. Kuomet pasakojau apie "naują būdą (nesi)tvarkytis su emocijomis", viena klausytoja pasidalino savo patirtimi, jog jau yra išmokusi tvarkytis ir "tinkamai kvėpuoti", kad nusiramintų, ir dabar labiausiai norisi iš to išsilaisvinti.

Ir juk tikrai... Jei apsisprendžiame mąstyti tik teigiamai ir visada būti "ramūs" bei "nestresuoti", kaip save apribojame! Galime jaustis tik taip, bet ne kitaip. Daryti tik taip, bet ne kitaip. Nebeturime teisės patirti viso spektro emocijų, belieka tik malonios ir kova su likusiomis!

Sąmoningu dėmesingumu, priėmimu ir įsipareigojimu pagrįsta psichologija teigia, kad turime pasirinkimą: gyventi vedami savo emocijų (jų vengdami ar, priešingai, siekdami jas išreikšti) arba gyventi vedami savo vertybių.

Tačiau ar dažnai susimąstome, kokiomis vertybėmis vadovaujamės gyvenime? Kaip norime būti prisiminti? Ar tik ne tuomet, kai gyvename pagal savo vertybes, kai priimame gyvenimą tokį, koks jis yra, su jo maloniais ir nemaloniais vingiais, kai išgyvename, tačiau nepuolame išreikšti kiekvienos emocijos, labiausiai pajaučiame gyvenimo skonį ir pasijuntame gyvi?

"Iš tiesų ieškoti pagalbos mus skatina noras pajusti gyvenimą" Paul Pearsall

Emocijų išreiškimui psichologijoje dar vartojamas terminas "išveikti", reiškiantis, kad darome tai, ką sako daryti emocija: jei išgyvename kaltę, galbūt norisi viską mesti ("tai ne man"), jei pyktį - galbūt aprėkti kitą, jei liūdesį - galbūt užsisklęsti nuo pasaulio. Ir mes galime tai daryti, jei taip pasirenkame, tačiau turime pasverti, ar tai neprieštarauja mūsų vertybėms ir ar tikrai norime pasekmių, kurias duos šis pasirinkimas.

Emocijų priėmimas nereiškia emocijų slopinimo ar bėgimo nu jų keičiant požiūrį. Nereiškia tai ir pasidavimo joms bei pasyvaus priėmimo viso blogio, kuris gali mums nutikti. Malonių ir nemalonių emocijų priėmimas reiškia mėgavimąsi gyvenimu čia ir dabar, nes iš tikro, pasak Jon Kabat-Zinno, mes gyvename tik čia ir dabar. Priėmimas reiškia, kad galime gyventi kokybiškai ir jausti gyvenimą, net jei tą akimirką atrodome neidealiai, sergame, esame likę be darbo ar vieniši. 

Kiek stebiu apsilankančius sportininkus, dažno jų vertybė yra šeima ar artimi santykiai, gebėjimas patirti nesėkmes ir atkaklumas einant link savo tikslo. Ėjimas paskui šias vertybes perkelia dėmesį nuo savęs į aplinką, į veiklą, į kitus, leidžia labiau mėgautis atliekama veikla, daryti ją kitaip, o tuo pačiu jaustis geriau platesniame kontekste. Paul Pearsall taip pat pritaria, jog turėtume mažiau gilintis į save ar mėginti žūtbūtinai save keisti.

"Kaip jau esu minėjęs, žymioji dvylikos žingsnių programa neefektyvi 95 procentams ją lankiusių žmonių. Geriausias būdas nustoti daryti tai, ko neturėtum daryti, yra vieno žingsnio programa - nustok!"
 Paul Pearsall

Jūs galite komentuoti šita straipsnį
Vardas:
Pavadinimas:
Komentaras:


  Dar niekas nekomentavo.
RSS

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.3.0

 
Kokia valios savybė svarbiausia sportininkui
 

© 2006 — 2015 Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą