Taip sakai, taip ir bus Spausdinti El. paštas

Neslėpsiu, šiam įrašui įkvėpė facebook'e perskaitytas trenerės ir sportininkės susirašinėjimas. Ir nors jau esu rašiusi šia tema anksčiau ("Įmanoma!") norisi dar ir dar kartą pasikartoti.

Vis pasitaiko išgirsti ar perskaityti, kad "mintys pildosi". Jei pasakai sau: "aš šiame turnyre nugalėsiu", žiūrėk ir nugali. Jei pasakai sau: "aš per prastas žaidėjas, kad įveikčiau šiuos varžovus, jie tokie stiprūs", žiūrėk ir pralaimėsi - pirmame rate, antrame rate, bet pralaimėsi.

Kas tai yra? "Pasąmonės užprogramavimas"? Sutikite, skamba grėsmingai. Iš tikrųjų viskas gerokai paprasčiau.

Jei norime laimėti loterijoje, turime nusipirkti bilietą. Niekaip nepavyks laimėti, jei neturėsi bilieto. Visur kitur galioja ta pati taisyklė.

Kai sportininkas sugalvoja, kad nori nugalėti tam tikrose varžybose, ima eiti to tikslo link - lieja prakaitą treniruotėse, lavina įgūdžius, ugdo valią, atkaklumą, kryptingumą, drąsą ir kitas reikiamas savybes. Tikėjimas, kad jis gali anksčiau ar vėliau pasiekti savo užsibrėžtą tikslą verčia jo sąmonę ieškoti aplinkoje tų užuominų, kurios patvirtina, jog jis artėja savo tikslo link ("šiandien per treniruotę buvo lengviau", "šiandien man geriau sekėsi padavimai", "šiandien puikiai gavosi uchi mata veiksmas", "jaučiuosi pasiruošęs") bei nesureikšmina to, kas liudija apie galimą nesėkmę ("šiandien jaučiuosi labiau pavargęs nei vakar", "ką tik padariau klaidą"). Ir priešingai, jei vidinis balsas stipriai abejoja, netiki tuo, kad pavyks pasiekti norimą rezultatą, sąmonė ieško užuominų, kurios tai patvirtina ("varžovas aiškiai geriau atrodo per apšilimą nei aš", "manęs šiandien kūnas neklauso") ir tarsi nepastebi to, kas liudija apie galimą sėkmę, jei tik būtų įdėta daugiau pastangų ("varžovas ką tik padarė dvi klaidas iš eilės", "priešininkas labai jaudinasi, net kojines skirtingas užsimovė"). Šis procesas vyksta automatiškai, mums to nesuvokiant, todėl mums atrodo, kad matome realybę tokią, kokia ji iš tikro yra. Iš tiesų matome realybę taip, kaip esame nusiteikę matyti. Netikite? Štai pavyzdys.

Pažvelkite į šį National Geographic žaidimą, kurio tikslas šaudyti antis. Kiek ančių matote paveikslėlyje?

2? Tikrai taip! O kiek matote kiškių? Turbūt tik nedaugelis iš pat pradžių įžvelgs šiame paveikslėlyje kiškius, tačiau jei žvilgterėtumėte į tą patį paveikslėlį dabar, jau žinodami, kad turite jame pamatyti kiškį? Matote, tiesa?

Dauguma iliuzijų pagrįstos būtent dėmesio išrankumu - pastebime tai, ko tikimės, ir nepastebime to, ko nesitikime. Taigi, kai sportininkas apsisprendžia siekti kokio nors tikslo, nesvarbu, kad iš pradžių jis atrodo sunkiai įveikiamas, ir ima tikėti, kad jam pavyks tai padaryti, jis ima dėti daug pastangų ir taip pamažu artėja to tikslo link. Tai nereiškia, kad pakeliui jis nepatiria pralaimėjimų ar nesėkmių, tai reiškia, kad šių nesėkmių jis nesureikšmina ir nepraranda savo tikėjimo. Kitu atveju, kai sportininkas apsisprendžia tam tikro tikslo nesiekti (ir, žinoma, randa tam daugybę priežasčių bei pasiteisinimų!), jis tarsi "nenusiperka loterijos bilieto", nes nesistengiant, stojant prie kiekvienos iškilusios kliūties, sureikšminant nesėkmes ir pralaimėjimus, retam kuriam pavyksta bent priartėti prie tikslo, jau nekalbant apie jo įgyvendinimą.

Psichologai dar vadina šį reiškinį "save išpildančia pranašyste". Kiti - jau minėtu "pasąmonės programavimu", o iš tiesų tai mūsų savybė iš visos mus pasiekiančios informacijos išrinkti tai, ko mes tikimės, ir veikti remiantis šia informacija.

Tiesa, kalbėdama apie vidinį tikėjimą savo galimybėmis ir tikslu, turiu omenyje ne tas abejones, kurios apima prieš pat varžybas, o vidinį balsą, kuris lydi visada. Abejoti ir nerimauti prieš pat varžybas - visiškai natūralu ir nebus nė vieno sportininko, kuris šių abejonių neturės. Tačiau tas, kuris turi stiprų drąsinantį ir gera baigtimi tikintį balsą abejonėms įsivyrauti neleidžia. Jos lieka fone ir greitai tarsi "dingsta" iš dėmesio lauko, panašiai kaip nebejaučiame skausmo, kai mintis užimame kažkuo kitu (nors skausmas iš tikro lieka). Tas, kurio vidinis balsas netiki gera baigtimi ir būgštauja, dar labiau sustiprina priešvaržybines abejones ir išsigąsta bei atsitraukia susidūręs su kiekviena kliūtimi. Todėl tikėkite!

Jūs galite komentuoti šita straipsnį
Vardas:
Pavadinimas:
Komentaras:


  Dar niekas nekomentavo.
RSS

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.3.0

 
Kokia valios savybė svarbiausia sportininkui
 

© 2006 — 2015 Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą