Niekada nepasiduoti - veikti iki galo! Spausdinti El. paštas

Kaip dažnai nutinka, kad distancijos viduryje ar pabaigoje pajautęs ar pamatęs, kad yra lenkiamas sportininkas nustoja stengtis? Išsigąsta ir "nuleidžia rankas"? Nebemato prasmės stengtis, jei vis tiek yra lenkiamas?

Ne taip seniai jaunų plaukikų stovykloje sportininkai vardino, kokių savybių reikia sportininkui. Tarp kitų jie įvardino "niekada nepasiduoti". Nuo mažens girdime šį pasakymą, bet kaip gi elgiasi sportininkas, kuris nepasiduoda? Įkvepiantis pavyzdys - pasaulio čempionės Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė:

„Sunku prisiminti tas paskutines finalo sekundes.  Bandėme irkluoti kiek galime stipriau. Iki galo tikėjome, kad galime laimėti ir mums pavyko. Keturios šimtosios – mums pasisekė. Iškart po finišo nežinojome, ar laimėjome, nes buvo padaryti fotofinišo nuotrauka ir tik po jos peržiūros nuspręsta, kas tapo čempionėmis.“ (iš M. Grinbergas. Įkvėpė tikėjimas ir pergalės troškimas)

Šioje citatoje nė žodžio apie pasidavimą, ji - apie kovą! Kad geriau suprastume jos prasmę, turime prisiminti, jog merginos atsilikinėjo dar puse valties korpuso likus maždaug 50 m iki finišo. Taigi ši citata apie tai, kad kova nesibaigia tol, kol nepasiektas finišas ar nenuskamba finalinis teisėjo signalas. Apie tai, kad net tuomet, kai realiai atsilieki, mintys turi būti ne apie atsilikimą, o apie savo veiksmus, apie pastangas. Ne apie savęs tikinimą ir drąsinimą: "Aš galiu!", o apie viltį ir stiprų veiksmą, - darymą iš visų jėgų! 

Jūs galite komentuoti šita straipsnį
Vardas:
Pavadinimas:
Komentaras:


  Dar niekas nekomentavo.
RSS

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.3.0

 
Kokia valios savybė svarbiausia sportininkui
 

© 2006 — 2015 Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą