Emocijų kurstymas Spausdinti El. paštas

Vakar su studentėmis turėjome streso įveikos pratybas: išmėginome įvairius "kovos su stresu" būdus: meditaciją, biologinį grįžtamąjį ryšį, atsipalaidavimą per judesius, dėmesingumo pratimus.

Apibendrindama  viena studentė, buvusi sportininkė, pasidalino: "Jei sportuodama būčiau žinojusi...". Ji papasakojo, kad jaudindamasi prieš varžybas galvodavo apie tai, kad nuo šio jaudinimosi jai bus dar blogiau ir visas dėmesys būdavo nukreiptas į jaudulį bei tai, kaip jo atsikratyti. Pratybų metu ji išbandė biologinį grįžtamąjį ryšį ir pastebėjo, kad nuo vienos blogos minties sukyla nemaloni būsena, kurios paskui ilgai nesigauna "atsikratyti". Aptardamos išsiaiškinome, kad tuo metu dėmesys sutelktas į tai, kaip nebesijausti blogai, kitaip sakant, į vidų, į būseną, ir vyksta nuolatinė kontrolė, ar aš jau rami, ar dar ne?

Išgirdusi šias mintis pagalvojau, jog panašiai jaučiasi labai dažnas žmogus, tikrai ne tik sportininkai. Kai jaučiamės blogai, norime to atsikratyti, o rezultatas gaunasi priešingas. Taip reaguojame automatiškai, nes esame įpratę, nes buvome taip mokyti, nes nenorime jaustis prastai. Tačiau išlaikydami dėmesį ties emocija tik kurstome ją ir neleidžiame natūraliai nublankti. Kai tai įsisąmoniname, atveriame sau galimybę keisti įprastinį elgesį.

Jūs galite komentuoti šita straipsnį
Vardas:
Pavadinimas:
Komentaras:


  Dar niekas nekomentavo.
RSS

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.3.0

 
Kokia valios savybė svarbiausia sportininkui
 

© 2006 — 2015 Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą