Raktas Spausdinti El. paštas

Jums, žinoma, pažįstamas jausmas, apimantis, kai pavyksta ką nors padaryti gerai. Vakar man buvo tokia diena. Čia, Juveskiulėje, vykusiame Europos jaunųjų sporto psichologijos tinklo (ENYSSP) seminare vedžiau užsiėmimą apie Rakto savireguliacijos metodą.

Tiesą sakant, nežinau, ar esate apie šį metodą girdėję, tačiau jei ne - rekomenduoju pasidomėti. Ir žinote kodėl? Jis veikia! Na, tai nėra "panacėja nuo visų ligų". Bet vargu, ar tokia panacėja iš viso įmanoma.

Galite manęs paklausti, iš kur žinau, kad metodas veikia? Na, kaip daugiau, jei ne savu pavyzdžiu, jį pirmiausia būčiau išmėginusi? Ir padariau tai senokai, gal prieš metus. Tačiau pastaruoju metu vien dėl paprastumo ir smagumo naudoju šį metodą įvairiose situacijose - susikūriau žaidimą "suveiks-nesuveiks".

Štai, pavyzdžiui... Ar žinote, koks jausmas vesti seminarą? Na, tai neprilygsta varžybiniam jauduliui, tačiau koncentracijos tikrai reikia. Ne taip paprasta kalbėti grupei žmonių ir išlaikyti jų dėmesį daugiau nei 15 minučių. Be to, įsivaizduokite, kaip atrodyčiau stovėdama prieš visus, pasiruošusi mokyti savireguliacijos, jei mano pačios balsas drebėtų, o dėmesys nepaliaujamai šokinėtų nuo vienos minties prie kitos?

Turimos psichologijos žinios ne kartą pravertė gyvenime. Besiruošdama minėtam seminarui Rakto metodą pritaikiau bent dviejose situacijose: pirmą kartą planuodama turinį, antra kartą - prieš pat seminarą, norėdama šiek tiek pakeisti savo būseną - tiesą sakant, jaučiausi pernelyg rami ir nesusikaupusi.

Žinote, galvodama apie tai, kaip turėčiau dalyviams pristatyti metodą, kankinausi bent dvi dienas - kažko trūko: turinys atrodė ne toks, pristatymas - ne taip. Tai kvailas jausmas, sutikite. Panašiai kaip dalyvavimas varžybose, kai esate, atrodytų, gerai pasiruošę, bet kažkas vis tiek klojasi "ne taip". Galiausiai nusprendžiau, kad kankintis iš esmės neverta - ėmiau ir padariau kelis Rakto pratimus. Man tai užėmė gal 3 minutes. Ir spėkit ką, - mintys susidėliojo! Tarsi koks nušvitimas atsirado tas užvedantis "aha!" pojūtis!

Prieš seminarą, kaip jau sakiau, buvau pernelyg išsiblaškiusi - dalyvavau kolegų užsiėmimuose, šnekučiavausi ir, taip, jaučiausi seminarą jau "pravedusi" - na, tarsi sugalvoti turinį būtų buvę sunkiau nei iš tikro jį pravesti. Geras nusiteikimas, tiesa? Na ne, nė velnio. Todėl likus maždaug 20 minučių vėl griebiausi savo mėgstamiausių pratimų. Ir ką? Padėjo!

Deja, panašių užsiėmimų vedimas - blogiau nei gimnastika. Čia iš viso nėra teisėjų, kurie galėtų įvertinti ir pasakyti, kaip gerai pavyko. Remtis galiu tik savo vidiniu pojūčiu ir kolegomis. Kadangi seminaras buvo dar ir filmuojamas, netrukus, manau, galėsiu pasižiūrėti ir objektyviau įvertinti, tačiau pagal pojūčius ir komentarus atrodo, kad pavyko tikrai gerai.

Bet jums turbūt jau pabodo skaityti mano pagyras - atsiprašau. Tiesiog, patys suprantate, kartais norisi pasidžiaugti garsiai. Rakto metodo mokau ir sportininkus. Ir nepatikėsite (o gal?), bet jiems šis metodas taip pat patinka. Štai vien per paskutines dvi savaites trys sportininkai pasidžiaugė:

- Fechtuotojas minėjo, kad pratimą naudoja kovos metu - jam būsena nuo pratimo nepasikeičia, tačiau "kažkaip" po šių kelių judesių pavyksta atsistoti į reikiamą pradinę poziciją, kūnas būna būtent toks, kokio reikia (pasiruošęs veikti).

- Kita sportininkė užsiminė, kad mano duotą pratimą namuose darė gan ilgai vien dėl to, kad buvo "labai gera".

- Trečiai sportininkei pratimai padėjo šiek tiek nusiraminti prieš miegą ir galbūt net lengviau užmigti.

Kiekvienam iš jų pratimai padėjo skirtingai, o jums turbūt labai smalsu, kodėl rašau apie pratimus, bet visiškai nerašau, kokie tai pratimai. Na, jei atvirai, tai pirmiausia dėl to, kad apie juos trumpai parašyti sunku - reikia daryti. Be to, viršuje palikau nuorodą. Ir, trečia, galite daugiau pasiskaityti metodo autoriaus H. Alijevo knygose arba mano straipsnyje "Trenerio" žurnale:

  • Hasai Aliev. The Synchromethod. A Key to New Heights of Inner Freedom, Stress Resistance and Creativity. AuthorHouse, 2011.
  • Хасай Алиев. Метод Ключ в борьбе со стрессом. Феникс, 2003.
  • Lina Vaisetaitė. Atsipalaidavimas veiksmu. Priešvaržybinės atsipalaidavimo technikos. Treneris, 2011, Nr. 3.

Kas sakė, kad sporto psichologija turi būti sudėtinga? Tiesą sakant, kuo toliau, tuo labiau vertinu tai, kas paprasta (ir tai sakau aš - psichologė, nuolat bandanti ir bandysianti įvairius aparatus ir kitas kompiuterines technologijas).

Jūs galite komentuoti šita straipsnį
Vardas:
Pavadinimas:
Komentaras:


  Dar niekas nekomentavo.
RSS

Powered by AkoComment Tweaked Special Edition v.1.3.0

 
Kokia valios savybė svarbiausia sportininkui
 

© 2006 — 2015 Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą