|
L. Vaisetaitė (Vilniaus Universitetas), R. Sargautytė (Vilniaus Universitetas) Pranešimas skaitytas II Pasaulio lietuvių psichologų konferencijoje, 2004m. rugsėjo 18-19d. Jau beveik aksioma tapo pasakymas jeigu sportuoji ir neskauda, tai blogai sportuoji, rodantis, koks dažnas yra skausmo patyrimas sportinėje veikloje. Paprastai skausmo patyrimą esame įpratę sieti su fizinėmis traumomis ir manyti, kad reikia visomis priemonėmis jo vengti. Tačiau sportinėje veikloje pripažįstama, kad vengiant skausmo, nutraukiant fizinę veiklą, vos atsiradus pirmiems skausmo pojūčiams, neįmanoma pasiekti aukštų sportinių rezultatų. Taigi skausmas įgyja ir teigiamą prasmę jis rodo, kad einama teisingu keliu. Visgi išlieka ir skausmo kaip signalo, įspėjančio apie fizinės traumos galimybę arba buvimą, reikšmė. Todėl sportininkui tenka nuolat vertinti, ar šis skausmas yra grėsmingas, ar tik liudijantis apie didelį fizinį krūvį ir gerai atliekamą darbą. Nurodoma (Addison, 1997), kad sportininkai skausmą įvertina kaip grėsmingą arba negrėsmingą bei priskiria jam vieną iš tokių reikšmių: teigiamo treniravimosi skausmo, neigiamo treniravimosi skausmo, neigiamo aštraus skausmo, neigiamo įspėjančio skausmo, nuovargio ir nutirpimo. Priskyrus skausmui vieną iš minėtų reikšmių, toliau seka įveika. Skausmo įveiką suprantant plačiąja prasme, bendriausias jos skirstymas būtų toks: tęsti veiklą, arba ją nutraukti, kreiptis pagalbos. Štai čia tampa aišku, kaip svarbu diferencijuoti skausmo pojūčius ir tinkamai juos įvertinti. Vienais atvejais, pervertinus skausmą ir priskyrus jam traumos grėsmės reikšmę, veikla nutraukiama per anksti ir užkertama galimybė siekti sportinio meistriškumo. Kitais atvejais priešingai skausmas įvertinamas kaip negrėsmingas, tęsiama veikla ir susilaukiama traumos. Lietuvoje jau domimasi psichologiniais sportinių traumų aspektais (pvz., Žemaitytė ir Žilinskienė, 2003), taip pat somatinėmis ligomis sergančių pacientų skausmo įveikomis (pvz., Birbilaitė, 2003), tačiau darbų, rodančių, kaip skausmą suvokia ir kokias skausmo įveikos strategijas naudoja sportininkai, iki šiol nebuvo. Savo darbu kaip tik norėjome šią spragą užpildyti. Tiesa, mūsų tyrimas, kurį pristatome, taip pat tėra darbo pradžia, susijusi daugiau su bendriausių tendencijų išsiaiškinimu bei metodų paieška. Tyrimo tikslai: 1. Ištirti, kaip savo skausmo patyrimą klasifikuoja Lietuvos sportininkai. Būtent, kokius skausmo tipus jie išskiria ir kokiais kriterijais remiasi. 2. Nustatyti, kiek Lietuvos kontekste priimtina Addison (1997) skausmo įvertinimų klasifikacija. 3. Išsiaiškinti, kokias skausmo įveikos strategijas naudoja sportininkai. Dar niekas nekomentavo. |